LTManfredas Kleinas savo straipsnyje analizuoja vokiečių ir lietuvių kalbų sąveiką XIX amžiaus Rytų Prūsijos Krikščionkiemio kaime. Jis remiasi Friedricho Tribukeito šeimos kronika, parašyta 1870 metais, kurioje pateikiama daug lituanizmų, vartotų Krikščionkiemio gyventojų kalboje. Tai topografiniai pavadinimai, kaimo pastatų, namų apyvokos daiktų, švenčių įvardijimai. Kita vertus, dėl vokiečių kultūros įtakos Krikščionkiemio lietuvių kalboje atsirado daug germanizmų, pavyzdžiui, nuo svečių kvieslio į vestuves buvo pereita prie Platzmeisterio. Kleinas daro išvadą, kad lituanizmai dėl kalbų kontaktų įėjo į Rytų Prūsijos vokiečių kalbą kaip provincializmai. [Iš leidinio]
ENIn his article, Manfred Klein analyses the coexistence of the German and Lithuanian languages in the village of Christiankehmen in Eastern Prussia in the 19th century. He grounds his analysis on Friedrich Tribukeit’s family chronicle, written in 1870. The chronicle contains many Lithuanianisms that were used in the villagers’ speech. These include topographic names, names of village houses, objects and festivals. On the other hand, the influence of German culture led to the introduction of many German words into the Lithuanian language of the villagers in Christiankehmen: for example, the word “invitor” used for a person who invites guests to a wedding was gradually changed by another word – a “court master” (Platzmeister). Manfred Klein draws the conclusion that, due to linguistic contacts, Lithuanianisms found their place as provincialisms in the German language of Eastern Prussia. [From the publication]