Rauda Simono Daukanto veikale "BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû"

LTStraipsnyje aptariama raudos žanro integracija Simono Daukanto (1793–1864) lietuvių tautos kultūros istorijoje „BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû“ (1845). Veikale dažni mirties, savižudybės, laidojimo apeigų, kapų, svetimos žemės, miestų / tautos žlugimo motyvai, kurie būdingi tautosakinei, antikinei ir krikščioniškajai raudos topikai. Veikalo tema – atskleisti lietuvių tautos ypatingumą ir vertę – leido Daukantui asmeninį šeimos likimą susieti su visos tautos istorija. Veikalas pradėtas rašyti po to, kai Odesoje valdžios suimtas brolis Aleksandras (1805–1841), įtariamas dalyvavęs slaptoje organizacijoje, nusižudė. Raudos žanrui būdinga topika ir jausmingumas tiko įvykusiam konfliktui tarp brolio – moralaus herojaus – ir negailestingos Rusijos valdžios apmąstyti. Daukanto, kaip ir romantikų, susidomėjimas pražuvusia didinga savosios tautos istorija vertė ieškoti pakylėtos išraiškos. Manoma, kad Daukantas raudą, kaip vieną iš teksto kodų, rinkosi dėl žanrui būdingų temų, dėl leidžiamo kalbinės raiškos didingumo ir nuoširdumo. Veikale vyraujantys ilgi ritmizuoti sakiniai neretai primena raudą, litaniją, kuri kviečia skaitytoją įsitraukti ir dalyvauti bendroje apeigoje. [Iš leidinio]

ENThis article discusses the integration of the genre of lament into the history of Lithuanian culture "BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû" (1845), written by Simonas Daukantas (1793–1864). The motifs, which are often found in the work – death, suicide, funeral rites, graves, foreign land, the collapse of cities/nation, are characteristic of the lament, as seen in folklore, antiquity and Christian works. The theme of the work was to reveal the uniqueness and value of the Lithuanian nation and allowed Daukantas to connect the personal destiny of his family with the history of the whole nation. The work began after his brother Alexander (1805–1841), who was arrested by the authorities in Odessa on suspicions of being involved in a secret political anti-establishment organization, committed suicide. The topic and emotionality of the lament genre suited the contemplation of the conflict between his brother, i.e. the moral hero, and Russia’s ruthless government. Daukantas was well acquainted with the Classical Antiquity and Christian tradition, where there is an abundance of laments/elegies. Daukantas was interested in Lithuanian folklore and its research. He also prepared and in 1846 published a collection of Lithuanian folk songs. This article for the first time draws attention to the fact that Daukantas relied on the education-focused magazine "Le Catholique", which Ferdinand Eckstein started publishing in 1826. In the first issue of this magazine, the article “On Lithuanian Poetry” (De la poésie des Lithuaniens) not only writes extensively about Lithuanian folk songs, but also pays special attention to the lament.Daukantas, like the Romantics, took an interest in the exalted glorious lost history of his nation in the search for elevated expression. The genre of lament is where the link between death and greatness is especially prevalent. The elevated style was well-suited for the theme of death, loss and grief. It is believed that Daukantas chose the lament as one of the text codes because of the genre-specific themes and because of the grandeur and directness of the linguistic expression that it allowed. The long rhythmic sentences that predominate in the work often resemble a lament, a litany that invites the reader to get involved and participate in the communal ritual. [From the publication]

• Antikinio žanro konvencijos XVIII a. lotyniškoje laidotuvių poezijoje / Asta Vaškelienė. Senoji Lietuvos literatūra. 2010, 30, p. 109-124.
• Bukolinio žanro transformacija Biono kūryboje / Audronė Kudulytė-Kairienė. Literatūra. 2005, t. 47 (3), p. 53-68.
• Etninės tradicijos chtoniškumas lietuvių kultūroje / Jonas Trinkūnas. Kultūrologija. 2006, t. 14, p. 245-258. Vilnius: Gervelė, 2006. P. 245-258.
• Laidotuvių rauda ir raudojimas - atlikimas ar būsena? / Aušra Žičkienė. Tautosakos darbai 2005, 29, p. 154-165.
• Lietuvių mentalitetai : tautinė istorija ir kultūros problemos / V. Berenis ... [et al.]. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002. 274 p.
• Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės / Bronislava Kerbelytė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011. 439 p.
• Mirtis LDK kultūroje XVI-XVIII a / Mindaugas Paknys. Vilnius : Aidai, 2008. 206 p., XLVIII iliustr. ir faks. p.
• Pamokslai vairingose materijose, sakyti Ambraziejaus Pabrėžos / parengė Rita Šepetytė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2020. 815 p.
• Simonas Daukantas ir Pranciškus Malevskis Lietuvos metrikos archyve / Vida Girininkienė. Darbai ir dienos. 2018, t. 70, p. 79-87.
• Virsmų knyga : vestuvių virsmas, gimties virsmas, mirties virsmas / Algirdas Patackas, Aleksandras Žarskus. Kaunas : Kauno tautinės kultūros centras, 2002. 614 p.