Jono Aisčio ir Sigito Gedos atviros kultūrinės tapatybės samprata: tarp universalumo ir tautinės savisaugos

LTStraipsnyje siekiame aptarti dviejų lietuvių poetų Jono Aisčio (1904–1973) ir Sigito Gedos (1943–2008) kultūrinės tapatybės atvirumo ir europietiškumo refleksiją, išsakytą jų poezijoje ir komentaruose. Tam pasitelkiame intertekstualumo teoriją, kuri padeda geriausiai parodyti, kaip rašytojai kūrė gyvybingus kūrybinius ryšius su Vakarų literatūra. Aptariame, kaip Lietuvos tarpukario mąstytojų europietiškumo idėjos pasirodo pasirinktų poetų kūryboje ir kuo europietiškumas galėjo būti susijęs su pasipriešinimu okupacijai ir provincialiam lietuviškumui. Straipsnyje traktuojame XX a. antrosios pusės lietuvių literatūrą kaip vieningą tos pačios tautos Šaltojo karo metu skirtingose šalyse sukurtą, nuo politikos priklausomą estetinį reiškinį. [Iš leidinio]

ENIn this article, author uses the theory of intertextuality to examine how the works of two Lithuanian poets, Jonas Aistis and Sigitas Geda, revised Western literary works during the Soviet era and what kind of European identity they conveyed by creating intertextual connections. Both poets during the Cold War looked for the ways to make vital links with Western literature and to continue to reflect on the relationship between Europeanness and Lithuanianness that had taken place in Lithuania before World War II. Aistis turned to the classical era that was popular in the interwar period, especially the myths of Medea, Orpheus and Eurydice, and the works of Edgar Allan Poe. Using intertexts, he reflected on the ideas of double homelessness (love for the lost Lithuania and Europe), post-catastrophic identity, and the painful disappointment with the diminished impact of his poetry. The ideas of national and European identity as a synthesis of the West and the East reflected in the works by Stasys Šalkauskis and Adomas Mickevičius, as well as Johann Wolfgang von Goethe’s vision of the universality of world literature, were important in Geda’s poetry. They were significant in creating authentic intertextual links with the works of Western literature (such as Ovid, Homer, Rainer Maria Rilke and Georg Trakl), in order to preserve the complex historical European experience and to provoke readers’ self-consciousness in opposing the repressive Soviet regime. [From the publication]

• Išliekanti lyrika: XX amžiaus lietuvių poezijos vidinių struktūrų kaita / Rita Tūtlytė. Vilnius : Gimtasis žodis, 2006. 215 p.
• Išpažintinė J. Aisčio lyrika / Dovilė Švilpienė. Gimtasis žodis. 2005, Nr. 11, p. 16-22.
• Ištrūkimas iš fabriko / Rimantas Kmita. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. 291 p.
• Laiškai, 1929-1973 / Jonas Aistis ; [sudarė Vytautas Kubilius ; parengė Vanda Šatkuvienė]. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. 830 p.
• Literatūros (inter)medialumo strofos, arba Žodis ir vaizdas / Irina Melnikova. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 376 p.
• Pasaulio kūrimas kai kurių šiuolaikinių lietuvių ir lenkų poetų kūryboje: nuo socrealizmo iki dabarties / Audinga Peluritytė-Tikuišienė. Literatūra. 2014, t. 56 (1), p. 40-67.
• Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: modernėjančios savimonės kontūrai / Nida Gaidauskienė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. 471 p.
• World literature and mythology: guarantees of freedom of man and nation in Sigitas Geda's poetry / Karolina Bagdonė. Interlitteraria. 2023, Vol. 28, no. 2, p. 273-290.