Methodologies for analyzing the industrial clusters in the Baltic Sea region: a critical overview

LTStraipsnio tikslas - pateikti kritišką metodologijų įvertinimą, kurios yra naudojamos Baltijos jūros regiono (BJR) pramoniniams klasteriams identifikuoti. Tyrimas apima 10 BJR šalių. Visoms BJR šalims, išskyrus Rusiją, tyrime naudoti EUROSTAT duomenų bazės duomenys. Įvairių klasterių studijų analizė rodo, kad nei kiekybiniai, nei kokybiniai metodai iš tikrųjų neatskleidžia pilno klasterizacijos vaizdo ir nepateikia atitinkamų politikos gairių. Bendrai suprantama, kad optimali klasterių vietos nustatymo strategija turi būti paremta ir kiekybiniais, ir kokybiniais duomenimis. Deja, tai nėra naudojama visur. Šiame darbe pateikiami kiekvieno metodo, naudojamo pramoninių klasterių analizėje, privalumai ir trūkumai. Baltijos jūros regiono šalių tyrimas atskleidė, kad šiose šalyse klasterių nustatymui naudojama dauguma prieš tai išvardintų metodų. Kalbant apie sektorinius klasterius, pati didžiausia klasterizacija Baltijos jūros regione sutinkama dvejose srityse - maisto produktų ir ICT sektoriuose. Stiprūs statybos klasteriai buvo nustatyti Skandinavijos šalyse ir Lenkijoje. Tai vidiniai klasteriai, kuriuos galima skirti pagal žemą eksporto ir importo lygį. Kai kuriose Baltijos jūros regiono šalyse (Rusijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Islandijoje) energijos klasteriai yra labai svarbūs. Lietuva, Latvija ir iš dalies Lenkija, Estija užima stiprias pozicijas tekstilės ir drabužių sektoriuje. Danijos ir Švedijos klasterių bendradarbiavimas maisto produktų ir medicinos/biotechnologijų sektoriuose Oresund regione ir Suomijos-Rusijos miškininkystės klasteriai yra geriausi tarpvalstybinių klasterizacijos procesų pavyzdžiai BJR.Reikšminiai žodžiai: Industrial clusters; Baltic Sea region (BSR); Clusters policy; Economic geography; Industrialspecialization; Clustering process; Pramoniai klasteriai; Baltijos jūros regionas (BJR); Klasterių politika; Ekonominė geografija; Pramoninė specializacija; Klasterizacijos procesas.

ENThe methodological aspects of industrial clusters remain subject to hot debates and persisting controversy, especially when applied in the realm of the policy making. Lithuania has also joined the legion of countries adopting the industrial cluster approach in policymaking; however, the specific policy guidelines are yet to be drafted, implemented, and evaluated. This is why it is important not only to evaluate the most appropriate methods for assessing the potential of clusterisation, but also to consider the potential of cross-border clusterisation in the Baltic sea region. The aim of the paper is to provide a critical overview of the methodologies used for identifying the industrial clusters in the Baltic Sea region. The research scope and methods. This research encompasses 10 Baltic Sea region countries: Estonia, Denmark, Finland, Iceland, Latvia, Lithuania, Norway, Poland, Russia (St. Petersburg, Leningrad and Kaliningrad oblasts/regions), Sweden. Furthermore, the entire process is complicated by the lack of academic research in this field in some countries (Latvia, Lithuania, Poland, Iceland, Estonia). Various economic studies, referred to in the paper, encompass the most detailed to date application of quantitative and qualitative methods for mapping the potential industrial clusters in the Baltic Sea region countries. The research of the Baltic Sea Region (BSR) countries has revealed the use of most of the mentioned methods for cluster identification. [From the publication]