LTStraipsnyje pristatoma jauno žuvusio partizano Benedikto Labėno (1919–1949) kūrybos dalis, rašyta gimnazijoje, Rytų fronte ir galbūt pokario partizanų gretose. Straipsnio tikslas – aptarti mažai žinomo autoriaus kūrybos pradžią, santykį su tradicija (krikščioniškąja kultūra, karių dainomis), literatūrinėmis mokyklomis (impresionizmu, psichologizmu, neoromantizmu). Dėmesys telkiamas į lūžinį istorinį laiką, tekstų ir kontekstų sąveikas, tad tyrimui paranki literatūros istorijos perspektyva, hermeneutinis žvilgsnis, sociokultūrinis aspektas. Labėno meninius bandymus pravartu matyti karo metų dvidešimtmečių kūrybos lauke ir taip plėsti „žemininkų“ kartos panoramą; ne mažiau svarbu svarstyti autoriaus kūrinių literatūrinio pajėgumo, paveikumo galimybes. Labėnas augo iš lietuvių neoromantinės tradicijos, kūrybiniais bandymais reagavo į Lietuvos valstybės žlugimą. Jo kūrybai būdinga pasaulio ir žmogaus harmonijos jausmas, asmens pozityvus nusiteikimas, gyvenimo užduoties imperatyvas, vis labiau iš literatūrinių tradicijų išsigryninantis sakymo savitumas, ryškėjanti žanro, stiliaus pajauta. Iki šiol daugybė partizanų tekstų likę neidentifikuoti, autorystės požiūriu mažai analizuoti. Tyrimu siekiama žengti pirmuosius žingsnius šia kryptimi. Pateikiamas galimai Labėnui-Kariūnui priklausančių partizaninių tekstų korpusas, keliamas autorystės klausimas. [Iš leidinio]
ENBenediktas Labenskas-Labėnas (1919–1949), a little-known literary figure from the "Žemininkai" generation, was a soldier and partisan, who died in the early post-war guerrilla warfare. The article presents a part of his work written in gymnasium, in military school and on the Eastern Front. It traces author’s evolution, discusses the relationship of his works to literary tradition, and highlights the distinctive nature of his themes and style. The research employs a hermeneutical approach, the perspective of the history of literature, and the socio-cultural aspect, which enable to identify the ideological and cultural reverberations of a specific historical time and their influence in the works of the young author. Labėnas’s oeuvre grows out of the neo-romantic tradition of 20th-century Lithuanian literature, the songs of volunteers and soldiers’ marching, as well as Christian culture. It takes root in social, psychological, and impressionistic prose. Labėnas’s work is characterized by a sense of harmony between the world and a human being, the imperative of the task of life, an ethical approach, and literary sense of genre and style that became increasingly pronounced with the time. On the one hand, Labėnas’s work has very little in common with the creative engagement of his generation, such as the inclination to existential questions and modern poetic language. On the other hand, his works are associated with a strong connection with the earth and reflection on that connection. The article presents a body of Labėnas-Kariūnas’s partisan poems, and examines the question of their authorship. Labėnas, who died early, did not realize himself as a writer. His creative carrier reflects the tragic fate of his generation. [From the publication]