LTStraipsnyje susitelkiama į skirtingus muzikos raiškos pavidalus Igno Šeiniaus (tikr. Ignas Jurkūnas, 1889–1959) kūryboje. Aptariami trys lietuvių impresionizmo atstovo ankstyvosios kūrybos tekstai: romanas "Kuprelis" (1913, 1932), apysakos "Vasaros vaišės" (1914) fragmentas ir novelė "Marių daina" (1914). Nors muzikos labai daug ir ji labai svarbi formuojant Šeiniaus tekstų reikšmes, išsamiau tyrinėta ji lig šiol beveik nebuvo. Analizei pasirinktų tekstų žanrinis ir teminis įvairumas atliepia ir skirtingai juose dalyvaujančią muziką, kurios raiškos daugialypumui ir semantiniam potencialui apibrėžti daugiausia remiamasi Wernerio Wolfo žodžio ir muzikos sąveikų klasifikacija, įtraukiamos ir kitų tyrėjų (Larso Elleströmo, Siglind Bruhn, Vytauto Kubiliaus, Irinos Melnikovos ir kt.) įžvalgos. Įvairialypė muzikos raiška analizuotuose tekstuose veikia tiek tematiniu, tiek struktūriniu-kompoziciniu tekstų lygmenimis. Ji aktyviai dalyvauja steigiant specifinę reikšminę terpę, susiejančią skirtingas medijas (literatūrą, muziką ir dailę) ir jų ypatybes, pasakojimo erdvėlaikio parametrus. Ši trijų menų sąveika verčia kelti prozos tekstų skaitymo, jų suvokimo klausimą – literatūros teksto skaitytojas kviečiamas pamatyti ir išgirsti patį tekstą, šio suvokimui pritaikyti polifoninės muzikos klausymosi ar žiūrėjimo į paveikslą patirtis. [Iš leidinio]
ENIn this article, the author focuses on the expression of music in the early texts of Lithuanian prose innovator Ignas Jurkūnas Šeinius (1889–1959). Starting with Werner Wolf’s typology of the relations between words and music, and incorporating insights from other scholars (Lars Elleström, Siglind Bruhn, Vytautas Kubilius, Irina Melnikova, etc.), the article discusses the different forms of music and the meanings they produce in Šeinius’ novel Kuprelis (1913, 1932), in one segment of his short story “Vasaros vaišės” [Summer Feast, 1914], and in the novella “Marių daina” [The Song of the Lagoon, 1914]. The analysis has shown that in the novel Kuprelis, music expression explicates the experiences of the main characters, their self-perception and relationship to other characters, becoming a symbol of love, and pointing to and predicting important moments in the story. In the analyzed passage from the short story “Summer Feast,” one can notice a parallel with the musical form of fugue, which creates the impression of multiple motifs sounding and being perceived at the same time, and which emphasizes the aspect of the existential climax that is being developed by the narrative. Combining music, literature and painting, the novella “The Song of the Lagoon” echoes the synthesis of these arts captured in Mikalojus Konstantinas Čiurlionis’s pictorial sonata “Jūra” [The Sea].” The ekphrastic nature of the novella invites the reader to see the figures from the paintings reproduced using words, and to hear the musical motifs that accompany them. [From the publication]