Lietuvos Respublikos valstybės skolos analizė

• Kauno kolegija: leidinio tekstas

• Aleksandravičiūtė, Miglė
• Varanauskienė, Rūta
• Paliulienė, Lina

LTVyriausybė planuodama pajamas ir išlaidas turi įvertinti galimybę skolintis ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Dėl šios priežasties, būtina analizuoti valstybės mokumą, įvertinti skolos naštą. Įvertinus valstybės skolos rodiklius galima priimti skolos valdymo sprendimus. Šių rodiklių analizė gali būti vienas iš valstybės skolos valdymo vertinimo instrumentų. Apžvelgus mokslinę literatūrą valstybės skolos tema, galima pastebėti, jog autoriai valstybės skolinimąsi įvardija kaip priemonę, kuri yra dažniausiai naudojama biudžeto deficitui dengti ir skoloms refinansuoti. Tai yra ir atsakinga bei labai svarbi valstybės veikla, turinti įtakos šalies finansiniam stabilumui ir bendrai ekonominei situacijai. Analizuojant valstybės skolą ir jos struktūrą yra svarbu ją įvertinti pagal trukmę ar skolos finansavimo šaltinį. Šiame tyrime nustatyta, kad didžiausia valstybės skola absoliučiu dydžiu buvo 2019 metais. Vis dėl to, vertinant santykiniu dydžiu, skola didžiausią BVP dalį sudarė 2016 metais. Visu tiriamuoju laikotarpiu Lietuvos valstybės skolos mažiausią struktūrinę dalį sudarė trumpalaikiai įsipareigojimai. Pagrindinę valstybės skolos dalį sudaro ilgalaikiai įsipareigojimai. Vertinant LR skolos finansavimo šaltinius galima teigti, kad visu tiriamuoju laikotarpiu apie 2/3 valstybės skolos finansuojama iš užsienio, o likusi dalis yra vidinė skola. [Iš leidinio]

ENThe essence of public borrowing has not changed at all times: the state seeks additional funds to borrow when its expenses exceed its revenues. When planning revenue and expenditure, the government must consider the ability to borrow and carry out financial obligations. Borrowing can be useful if it‘sinvested in economic growth with a high rate of return. Public debt can be divided into foreign and domestic debt. External debt carries a higher risk because it is difficult to negotiate better terms with foreign investors in the event of a crisis. There are also additional risks, such as exchange rate risk, if foreign debt is denominated in a foreign currency. Meanwhile, domestic debt provides an opportunity to replace the delay in repayment with better tax rates and social guarantees. Appreciating the sources of debt financing in the Republic of Lithuania, it can be stated that throughout the research period, about 2/3 of the state debt is financed by debts from abroad, and the rest is domestic debt. The Lithuanian government sector still spends more than it collects revenue. Therefore, the Lithuanian public debt is still increasing. Can be established that, the largest debt of the Lithuanian state in 2019 was in the analyzed period. (€ 17.523 billion, 36.3% of GDP). This was influenced by the general government deficit. However, the evaluating ratio of government debt to GDP shows the worst performance in 2016. The debt level then stood at 40.2% of GDP. [From the publication]