Nepriklausomos lietuvos poezija

LTStraipsnį sudaro perspausdinta 1949-ųjų metų vieno iškiliausių lietuvių poetų ir kritikų A. Nykos-Niliūno publikacija apie XX a. pirmosios pusės revoliucinius lietuvių literatūros judėjimus. To meto profesionalus jaunas eruditas pateikia savo vertinimus naujųjų literatūros sąjūdžių atžvilgiu. Nyka-Niliūnas aptaria „Keturių vėjų“, „Trečio fronto“, „Pjūvio“, „Naujosios Romuvos“ judėjimus ir šių judėjimų atstovus, pradėdamas Kaziu Binkiu, baigdamas Jonu Aisčiu. Straipsnio autorius teigia, jog nepriklausomybės laikotarpis davė impulsą užgimti individualiai lietuvių poezijai, iškėlė estetinius formos klausimus ir įkvėpė reikštis skirtingas poetines ideologijas. Tai buvo laikotarpis, paskatinęs kelti teorinius poezijos meno prigimties klausimus; mąstyti apie poeziją, kaip apie autentišką asmenybės pasaulėjautos ir vidujybės, vidinio ritmo išraišką.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių literatūros apžvalga; Avangardizmas; Modernizmas; "Keturi vėjai"; "Trečias frontas"; Neoromantizmas; Rašytojai; Review of Lithuanian literature (1918-1940); Avantgarde; Modernism; "Four Winds"; "Third Front"; Neo-romanticism; Writers.

ENThe article contains a repeated publication of the article written in 1949 by one of the most prominent Lithuanian poets and critics Alfonsas Nyka-Niliūnas about revolutionary literary movements in Lithuania in the first half of the 20th century. The professional young erudite looks at and gives his evaluation of the following movements: Keturi vėjai (Four Winds), Trečias frontas (The Third Front), Piūvis (Section), Naujoji Romuva (New Romuva) and of the following authors who had been members of those movements: from Kazys Binkis to Jonas Aistis. The author states that the era of independence gave birth to the individual Lithuanian poetry in its real meaning, brought forward the aesthetically formal problems and developed different poetic ideologies. It was this period of time that allowed approaching the theoretical understanding of poetry where poetry is the authentic expression of the individual’s world as his integral existence and of the person’s internal rhythm.