Dėl kai kurių lietuvių vietovardžių "Gùdas" radimosi aplinkybių, kilmės ir motyvacijos

LTStraipsnyje aptariamos kelių lietuvių vietovardžių "Gùdas" labiausiai tikėtinos kilmės versijos. Jas iškeliant kreipiamas dėmesys į visas toponimų užrašymo iš gyvosios kalbos aplinkybes, toponiminių mikrosistemų kontekstą, užrašytojų pateiktą papildomą su vietų vardais ir įvardijamais objektais susijusią informaciją, kuri palyginama su realiais istoriniais ir etnografiniais duomenimis. Remiantis pagal pasirinktą metodologiją atlikta analize, teigiama, kad dviejų Nemuno upėje ties Darsūniškiu ir Dvareliškių dvaru esančių akmenų vardų atsiradimas sietinas su istoriškai paliudytu sielių plukdymo iš Gudijos į Karaliaučių ir Rusnę faktu. Pabrėžiama, kad šiuo verslu užsiiminėjo ir gudų tautybės sielininkai. Todėl šiedu akmenų vardai kildinami iš etnonimo "gùdas" ‘baltarusis (kartais lenkas ar rusas); kitos tarmės žmogusʼ ir abejojama kitų tyrėjų paskelbta jų kilmės iš liet. gùdė ‘pustyklė, budėʼ, gudėti ‘su gude galąstiʼ hipoteze. Taip pat įrodinėjama, kad etnoniminės kilmės veikiausiai yra ir Pumpėnų bei Žemaitkiemio apylinkių vandenvardžiai "Gùdas", kurie kai kurių kalbininkų kildinti iš balt. *guda- ‘(su)linkęsʼ, ‘besilankstantisʼ

ENToponyms "Gùdas" may be considered some of the most problematic Lithuanian toponyms with the root "gud-" in terms of origin (and word-formation). Aleksandras Vanagas traces such river and stone names to the ethnonym "gùdas"; Vytautas Mažiulis argues that the river name "Gùdas" derives from Balt. *guda- ‘bent’, ‘bending downʼ

• Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose / Simas Karaliūnas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2004-2005. 3 t.
• Joniškio rajono teritorijos toponimija: daryba ir raidos polinkiai : disertacija / Nerija Bartkutė. Šiauliai, 2008. 238, [51] p., [2] žml. lap.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Lietuvos priesaginiai oikonimai : disertacija / Marija Razmukaitė. Vilnius, 1998. 133 lap.
• Lietuvos vietovardžių žodynas / Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008-. t. (646, 520, 380 p.).
• Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai / Dalia Sviderskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2010, t. 62/63, p. 97-127.
• Marijampolės apskrities sudurtiniai oronimai.. Lituanistica. 2006, Nr. 4, p. 47-59.
• Neris : 2007 metų ekspedicija / Vykintas Vaitkevičius. Vilnius : Mintis, 2010-2014. 4 kn.
• Prekybos Nemunu organizavimas iš Sapiegų ir Radvilų šios upės aukštupio uostų XVIII a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose / Darius Sakalauskas, Aivaras Poška. Lietuvos istorijos studijos 2020, t. 45, p. 61-78.
• Priesaginės darybos lietuvių oronimai : disertacija / Dalia Kačinaitė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. 186 p.
• Prūsų kalbos etimologijos žodynas / Vytautas Mažiulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. XLVI, 1016 p.
• Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija / Dalia Sviderskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2017, t. 77, p. 78-102.
• Šiaurės vidurio Lietuvos vietovardžiai : disertacija / Renata Endzelytė. Kaunas, 2005. 196 p. : žml., diagr.
• Telšių rajono toponimų daryba : disertacija / Ilona Mickienė. Kaunas, 2001. 160 lap.