LTStraipsnyje aptariamos kelių lietuvių vietovardžių "Gùdas" labiausiai tikėtinos kilmės versijos. Jas iškeliant kreipiamas dėmesys į visas toponimų užrašymo iš gyvosios kalbos aplinkybes, toponiminių mikrosistemų kontekstą, užrašytojų pateiktą papildomą su vietų vardais ir įvardijamais objektais susijusią informaciją, kuri palyginama su realiais istoriniais ir etnografiniais duomenimis. Remiantis pagal pasirinktą metodologiją atlikta analize, teigiama, kad dviejų Nemuno upėje ties Darsūniškiu ir Dvareliškių dvaru esančių akmenų vardų atsiradimas sietinas su istoriškai paliudytu sielių plukdymo iš Gudijos į Karaliaučių ir Rusnę faktu. Pabrėžiama, kad šiuo verslu užsiiminėjo ir gudų tautybės sielininkai. Todėl šiedu akmenų vardai kildinami iš etnonimo "gùdas" ‘baltarusis (kartais lenkas ar rusas); kitos tarmės žmogusʼ ir abejojama kitų tyrėjų paskelbta jų kilmės iš liet. gùdė ‘pustyklė, budėʼ, gudėti ‘su gude galąstiʼ hipoteze. Taip pat įrodinėjama, kad etnoniminės kilmės veikiausiai yra ir Pumpėnų bei Žemaitkiemio apylinkių vandenvardžiai "Gùdas", kurie kai kurių kalbininkų kildinti iš balt. *guda- ‘(su)linkęsʼ, ‘besilankstantisʼ ENToponyms "Gùdas" may be considered some of the most problematic Lithuanian toponyms with the root "gud-" in terms of origin (and word-formation). Aleksandras Vanagas traces such river and stone names to the ethnonym "gùdas"; Vytautas Mažiulis argues that the river name "Gùdas" derives from Balt. *guda- ‘bent’, ‘bending downʼ