Alcheminė androginų idėja : fizinės ir dvasinės meilės samprata Juozapo Albino Herbačiausko kūryboje

LTJuozapas Albinas Herbačiauskas konvencionalios, tradicinės lietuvių literatūros kontekste yra spalvingas ir neįprastas kūrėjas, legendinė XIX-XX a. sandūros asmenybė, sulaukianti vis daugiau kompetentingų, atvirų daugiakrypčiam literatūros suvokimui tyrinėtojų dėmesio, prikeliančio retsykiais pelnytam „renesansui“ jo marginalijomis virtusią kūrybą. Šiame straipsnyje Herbačiausko kūrybą aptariant alcheminiu aspektu daugiausia dėmesio skiriama Salomėjos paveikslui (drastiškas naujojo moteriškumo postulavimas), nes moteriškumo izotopija labiausiai iliustruoja neoromantiko Herbačiausko, kaip modernaus hermetinio kūrėjo, literatūrinės vaizduotės bei provokatyvaus talento galią. Hermetinio ir alcheminio simbolizmo išsklaida remiasi rinktinėn „Erškėčių vainikas“ įtrauktų grožinių tekstų analize („Autoriaus įžanginis žodis“, Gyvenimo artistas“, XIII kapinynų simfonija“, Meilė ir neapykanta“). Atkreiptas dėmesys į lietuviškąją literatūros bei kultūros panoramą ir bandoma pratęsti E. Naujokaitienės pradėtas literatūrologines Herbačiausko, kaip magijos ir okultizmo reprezentanto lietuvių literatūroje, studijas, užmegzti polemiką dėl mokslinio požiūrio į Herbačiauską kaip marginalijos potencijos ir prigimties neromantišką, kritiškai vertinant ir egzaltuotą laikyseną, leidusią jo kūrybą apibūdinti metaforiškos minties konfigūracijų pagimdytais stilistiniais kritikos ornamentais, iš tikrųjų neatskleidžiančiais permetinės literatūros prasmės.Reikšminiai žodžiai: Androginiškumas; Meilė; Moterys; Alcheminis aspektas; Hermetizmas; Androginism; Love; Women; Alchemic aspect; Hermetism.

ENIn the context of the conventional Lithuanian literature, Juozapas Albinas Herbačiauskas is a colourful and exceptional creator, a legendary personality of the shift of the 19th-20th century that receives increasingly more attention from competent researchers open to varied perception of literature. Such attention raises his works, which have become marginalia, to the deserved “renaissance”. This article discusses the works by J. A. Herbačiauskas from the alchemical perspective, with the main focus laid on the portrait of Salomėja (this is a drastic postulation of the new femininity) as the isotopy of femininity illustrates the power of literary imagination and provocative talent of Herbačiauskas the neoromanticist, a modern hermetic creator. The explanation of hermetic and alchemical symbolism is based on the analysis of literary texts included in the collection Erškėčių vainikas (Brier Wreath) (“Introduction by the Author”, Gyvenimo artistas” (Artist of Life), XIII kapinynų simfonija” (Symphony of XIII Cemeteries), Meilė ir neapykanta” (Love and Hatred)). Attention was drawn to the Lithuanian literature and culture panorama and the attempts were made to continue the work begun by E. Naujokaitienė of the studies of J. A. Herbačiauskas as a representative of magic and occultism in the Lithuanian literature, to start debate on the scientific approach towards J. A. Herbačiauskas as neoromanticist of marginal potency and nature, by evaluating critically the exalted stance, which has allowed the description of his works with the stylistic ornaments of criticism, born from the metaphorical thought, although indeed they do not reveal the permetic meaning of literature.