Rūpesčio ir paguodos sapnai: laidotuvių apeigų refleksijos sapnų pasakojimuose

LTMirusieji, jų apsilankymai, prašymai, perspėjimai – vyraujanti sapnų pasakojimų tema; jos variacijos tiesiogiai priklauso nuo požiūrio į mirtį, laidotuves, mirusiuosius kaitos. Straipsnyje gilinamasi į folklorinių sapnų pasakojimų ir senųjų laidotuvių apeigų sąsajas. Pasirinkta detaliau ištirti kelis neabejotinai su laidotuvių apeigomis susijusius oneirinius motyvus: draudimą kviesti mirusiuosius pasirodyti sapnuose, nes gyviesiems sunku be jų išgyventi; draudimą motinoms per daug verkti ir gailėti mirusių vaikų. Kita analizuojama apeiginė realija susijusi su mirusiųjų įkapėmis. Sapnų pasakojimuose dažnai girdima liudijimų apie mirusiųjų prašymus „atiduoti“ jiems priklausančias konkrečias įkapių dalis, kaip galiausiai paaiškėja, artimųjų išties velioniui „neatiduotas“ arba pakeistas kitomis ar kitokiomis. Išsamiau aptariamas sapnų pasakojimuose lyg dažniau už kitus įkapių objektus minimas ir su mirties kaip kelionės samprata glaudžiai susijęs mirusiųjų apavas. Į sapnų pasakojimus šiame darbe žvelgiama kaip į neatsiejamą viso laidotuvių apeigų vyksmo dalį. Laikomasi požiūrio, kad pasakojimai, jog miręs žmogus sapnuose prašo atiduoti įkapių dalis ar kitus jam priklausančius ir reikalingus daiktus, prašo artimųjų nebesigailėti, iš tiesų yra pasakojimai apie iki galo neįvykusius ar netinkamai atliktus apeiginius veiksmus, apie sutrikdytą mirusiojo atsiskyrimą nuo gyvųjų pasaulio. O tuose pačiuose pasakojimuose nusakyti sapnuotojų atsiliepimai į mirusiųjų prašymus – ne kas kita kaip tradicijos skatinama ir palaikoma apeigų tąsa, siekiant galutinai jas realizuoti, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėję nuo sapnuose pasirodančio žmogaus mirties. [Iš leidinio]

ENThe departed, their visits, requests, and warnings constitute the main theme in the dream narratives by the Lithuanians and other peoples. The article focuses on the relationship between folkloric dream narratives and ancient funeral rites. The research sources include oneiric narratives by the Lithuanians and their neighboring Slavic peoples recorded from the end of the 19th to the beginning of the 21st century. Ethnographic accounts of ancient funeral ceremonies and funeral laments are also employed. For a more thorough investigation, several oneiric motives undoubtedly related to the funeral rites have been selected, including taboos on inviting the deceased to appear in relatives’ dreams and advice for mothers not to weep excessively and not to mourn their departed children too much. Some recorded narratives depict the departed children appearing in dreams and begging not to cry for them so much, because they are drowning in tears, are soaking wet, or have difficulties with carrying vessels overflowing with their mother’s tears. Another especially popular motive in the dream narratives is the requests from the deceased to “give back” some things that belong to them, or certain missing grave goods, e. g. shoes. The ethnographic funeral accounts from the 19th century repeatedly state the requirement for the deceased to be buried wearing shoes. If the shoes cannot be put on, they have to be placed inside the coffin. This ritual requirement finds its peculiar reflection in the dream narratives depicting the deceased appearing barefoot in dreams and demanding to “give back the shoes”. In order to fulfill this request, relatives of the departed person “send over” the missing shoes by burying them into the grave separately or by placing them into the coffin with another deceased.This particular focus on the shoes of the departed in the traditional culture (including the dream narratives) results from the notion of death as a journey. Dream narratives are regarded in this study as an inherent part of the set of funeral rites. The author maintains that the narratives depicting the deceased manifesting in dreams and requesting that some things are returned to them, or begging relatives to stop weeping and mourning, in fact testify that some rituals have not been performed in full or have been performed improperly, thus thwarting the clear separation of the deceased from the world of the living. In turn, responses of the dreamers that are also described in these narratives embody a symbolic continuation of the ritual until it is finally completed. [From the publication]

• Folklorinė sapno kalba: oneiriniai naratyvai bendruomeninėje komunikacijoje / Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė. Tautosakos darbai 2014, 48, p. 53-70.
• I-XVI a. laidosena Žemaitijoje: įkapės ir jų dėjimo paprotys : disertacija / Šarūnė Valotkienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 226 p.
• Kelias - mirties ir pomirtinės būklės įvaizdis / Dainius Razauskas. Būdas. 2020, Nr. 5 (194), p. 12-26.
• Lietuvių etnologijos bibliografija, 1997-2002 / Vacys Milius. Vilnius, : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 160 p.
• Lydos krašto lietuviai. T. 1 / [redakcinė komisija. Kaunas : Poligrafija ir informatika, 2002. 392 p.
• Mirties etika Lietuvos kaimo kultūroje.. Lituanistica. 2005, Nr. 3, p. 15–37.
• Mirusiųjų sapnavimas katalikiškuose tikėjimo patirčių ir liudijimų kontekstuose / Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė. Tautosakos darbai 2011, 42, p. 56-77.
• "Neduok, dieve, svetur kaulus padėti": Sibiro tremtinių palaikų sugrąžinimas į tėvynę / Daiva Vaitkevičienė. Būdas. 2019, Nr. 5 (188), p. 14-31.
• Nuo tada netikiu į baidymus: pasaulėžiūros lūžių atspindžiai sakmėse / Lina Būgienė. Tautosakos darbai 2003, 25, p. 109-119.
• Nūdienos žemaičių sakmė: tarp anekdoto ir siaubo istorijos / Lina Būgienė. Tautosakos darbai 2007, 34, p. 68-78.
• Populiarių pomirtinio gyvenimo vaizdinių kaita XX a. Žemaitijoje / Audronė Daraškevičienė. Tautosakos darbai 2009, 37, p. 162-178.
• Susapnuota bendrystė: namiškių ryšiai tradiciniuose sapnų pasakojimuose / Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė. Tautosakos darbai 2016, 51, p. 111-127.
• Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore / Radvilė Racėnaitė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011. 315 p.