Vizualioji kontrolė šiandienos visuomenėse: veidų ir emocijų (ne)atpažinimas

LTPasitelkiant sekimo kapitalizmo kritikos teorinę prieigą ir naudojantis viešojo diskurso (žiniasklaidos) medžiaga apie veidų atpažinimo (VA) technologiją, tekste analizuojama vizualioji kontrolė šiandienos visuomenėse. Apžvelgiamos staigios VA galimybių plėtros pasaulyje aplinkybės ir pastangos užkardyti šią „pačią pavojingiausią technologiją“. Taip pat kvestionuojamos „tobulą“ matematinį žmogaus pažinimą įgalinančios besąlygiško technologijų naudingumo (angl. techno solutionism) nuostatos. Šiuo metu pasaulyje nesutariama dėl VA technologijos reguliavimo terpės – skirtingose šalyse, valstijose ar miestuose biometrinių duomenų apsauga traktuojama nevienodai, o viešojoje erdvėje su VA susiję precedentai ir teisiniai nuogąstavimai susipina. Vis dėlto galima minėti žiniasklaidos diskursuose išryškėjančius tipiškus naratyvus; jie akcentuojami pasirenkant tris skirtingus pavyzdžius arba prieigas. Tai – 1. rūpestis dėl žmogaus teisių ir privatumo (JAV atvejis); 2. „švelnus“ neapsisprendimas dėl, viena vertus, inovacijų nevaržomos plėtros skatinimo ir, kita vertus, žmogaus teisių pažeidimų užkardymo (ES atvejis); 3. baimė, kad skaitmeninius duomenis gali rinkti nedraugiškai nusiteikusi valstybė, Kinija (Lietuvos atvejis). [Iš leidinio]

ENBy using a theoretical approach to the critique of surveillance capitalism, and by drawing on public discourse sources on facial recognition (FR) technology, this paper analyzes visual surveillance in contemporary societies. Currently, there are both numerous instances of a sudden development of FR capabilities on a global scale as well as efforts to prevent the development of what is called the “most dangerous technology.” This paper also questions the techno-solutionism that enables “perfect” mathematical human cognition. Overall, the paper sheds light on the global disagreement on the regulatory environment for FR technology, with different countries, states, or big cities treating biometric data protection differently. There is also a confluence of predicaments and legal concerns in the public sphere regarding FR. Nevertheless, it is possible to outline the typical narratives that emerge in media discourses, highlighted in this paper using three different examples. These are (1) concerns about human rights and privacy (the US case), (2) a “soft” indecisiveness about promoting unfettered innovation on the one hand, and preventing human rights abuses on the other (the EU case), and (3) the fear of digital data being collected by a hostile authoritarian state, namely China (the Lithuanian case). [From the publication]