Už kokią Lietuvą kovojame, kai kovojame dėl memorialo kovotojams už Lietuvos laisvę?

LTPastangos įrengti memorialą kovotojams už Lietuvos laisvę Lukiškių aikštėje jau trečią dešimtmetį yra bevaisės. Per šį laikotarpį buvo suorganizuoti net keturi meninės idėjos konkursai, tačiau kilus įvairių visuomenės grupių nepasitenkinimui – nė vienas projektas Lukiškių aikštėje nebuvo įgyvendintas. Straipsnyje analizuojamas 2012–2020 m. tarpsnis, kurį rėmina du valstybės surengti konkursai. Taikant Ernesto Laclau ir Chantal Mouffe suformuluotą diskurso teoriją, siekiama atverti konflikto branduolį ir paaiškinti, kaip ir kokias kovotojų už Lietuvos laisvę istorines atmintis artikuliuoja konkuruojantys diskursai, apimantys kalbines ir nekalbines praktikas. Išanalizuoti politikų, kultūros lauko profesionalų ir publikos pareiškimai žiniasklaidoje ir jų veikimo būdai leidžia nustatyti priešingas laisvės, valstybės, kovotojų už laisvę, paminklo ir jo funkcijų sampratas ir išskirti esminį diskursų konflikto trofėjų – idėją, dėl kurios įkūnijimo visuomenė nesutaria. [Iš leidinio]

ENEfforts to build a memorial to Lithuanian freedom fighters in the Lukiškės Square in Vilnius have been fruitless for the third decade. During this period, as many as four competitions for artistic ideas were organized, but due to the dissatisfaction of different groups in the society, no project was implemented. This paper analyzes the 2012–2020 period, which is framed by two state-organized competitions. By applying Ernesto Laclau and Chantal Mouffe’s discourse theory, this paper dissects the very core of the conflict and attempts to explain what historical memories of the Lithuanian freedom fighters are articulated and how this is done by competing discourses consisting of linguistic and nonlinguistic practices. Statements of politicians, cultural professionals, and the public in the national media and their modus operandi allow to identify opposing concepts of freedom, the state, freedom fighters, and the functions of a monument. The analysis singles out the essential trophy of the competing discourses, an idea on which the public sharply disagrees. [From the publication]

• Ką jie mums padarė : Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu / Danutė Gailienė. Vilnius : Tyto alba, 2008. 244 p.
• Lukiškių aikštės estetinės transformacijos problema Europos miesto aikščių tradicijos diskurse / T. Grunskis. Urbanistika ir architektūra. 2000, t. 24, Nr. 3, p. 119-134, 136.
• Lukiškių aikštė – socialinio užsakymo evoliucija. Paminklas laisvės kovų dalyviams ar simbolis "laisvė"? / Algis Vyšniūnas. Urbanistika ir architektūra. 2008, t. 32, Nr. 4, p. 201-220.
• Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse: 20 a. pirma pusė / Rasa Antanavičiūtė. Vilnius : Lapas, 2019. 438 p.
• Meno autonomija ir demokratija Lietuvos kultūros politikoje / Audronė Rimkutė. Respectus philologicus. 2018, Nr. 34 (39), p. 192-206.
• Paminklų ir politikos santykis Lietuvoje: paminklų tapsmas politinių diskusijų objektu / Viktorija Rimaitė. Politologija. 2019, Nr. 4 (96), p. 60-91.
• Partizanai tada ir šiandien / Bernardas Gailius. Vilnius : Versus aureus, 2006. 222 p.