Šatrijos Raganos ir lenkų rašytojų kūrybos paralelės

LTRemiantis straipsnyje pateiktomis prielaidomis tvirtinama, kad Šatrijos Raganos pradėta polemika literatūros lygmeniu su lenkų prozininkių kūrinių ideologija siekė dar vienu būdu pažadinti Lietuvos dvarininkijos tautinį apsisprendimą. Tam tikslui lietuvių rašytoja sąmoningai pasinaudojo tos aplinkos skaitytojams žinomais lenkų autorių apysakų veikėjų bei fabulų pavyzdžiais. Veiksmo perkėlimas į Žemaitijos aplinką ir dvarininkų skatinimas aktyviau dalyvauti visuomeniniame ir lietuvių tautinio atgimimo judėjime buvo tam tikras bandymas atgaivinti jau senstelėjusią lenkų literatūroje tematiką, tuo metu nustelbtą „Mloda Polska“ formuojamo neoromantizmo. Priešingos lietuvių ir lenkų rašytojų pažiūros į dvarininkijos vaidmenį carizmo priespaudos metu, išreikštos kūryboje, yra sunkių savo tautinės tapatybės ieškojimų XIX ir XX amžių sandūroje liudijimas.Reikšminiai žodžiai: Teminė kritika; Literatūra; Sentimentalizmas; Dvarų kultūra.

ENThe traditions of the Lithuanian fiction at the end of the 19th-beginning of the 20th centuries were influenced by the writings of the Polish Positivists. Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana was influenced by the works of Bolesław Prus, Eliza Orzeszkowa, Maria Rodzieviczówna and Emma Jeleńska-Dmochowska that had been translated by her. While the Polish Positivists encouraged the Polish landowners to preserve the continuity of the Polish property and culture, Šatrijos Ragana stressed the importance to search the roots of the Lithuanian nation and return to the Lithuanian spirit and evoked the national self-determination among the Lithuanian landowners. [From the publication]