Vizualioji saugumizacija: partizaninio karo įpaminklinimas Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje

LTLietuvos kaimynystėje 2008 m. ir 2014 m. įvykę tarptautiniai įvykiai – Rusijos ir Gruzijos karas (2008 m.), nuo 2014 m. besitęsiantis karinis konfliktas Ukrainoje bei Krymo aneksija – turėjo įtakos užsienio ir saugumo politikos formavimui. Šių įvykių kontekste Lietuvoje buvo susirūpinta konvencinių saugumo priemonių telkimu – krašto apsaugos ir gynybos sektoriaus stiprinimu. Kokį vaidmenį šiame procese Lietuvos atveju suvaidino „minkštosios“ – nekonvencinės priemonės, neretai orientuotos į ontologinio saugumo lygmenį, domimasi kur kas mažiau. Straipsnyje, pasitelkiant vizualiųjų kolektyvinės atminties praktikų – paminklų – analizę, siekiama parodyti kolektyvinės atminties ir vizualiai apčiuopiamų jos formų sąsajas su užsienio ir saugumo politikos formavimu Lietuvoje. Nagrinėjant partizaninį karą įpaminklinančias vizualias praktikas, viešosiose Lietuvos erdvėse pastatytas po 2014 m., atskleidžiama, kaip kolektyvinės atminties įveiklinimas prisidėjo prie Rusijos sugrėsminimo, turėjusio didelę įtaką užsienio ir saugumo politikos formavimui bei įgyvendinimui. [Iš leidinio]

ENIn 2008 and 2014 the Russian-Georgian war, the military conflict in Ukraine, and the annexation of Crimea have had an impact on Lithuanian foreign and security policy. In the context of these events, Lithuania was concerned about the mobilization of conventional security measures, i.e., strengthening its national defense sector. However, the role as well as the impact of “soft” (unconventional) response devices and strategies in the Lithuanian case has still received little academic interest. This paper, using the analysis of visual collective memory practices (monuments), aims to show the links between collective memory as well as its visually tangible forms and the formation of foreign and security policy in Lithuania. By examining the visual practices reminiscent of guerrilla warfare built in Lithuanian public spaces after 2014, it is revealed how the use of collective memory contributed to the perceived threat from Russia, which had a significant impact on the formation and implementation of foreign and security policy. [From the publication]

• Hibridinės grėsmės : turinio, keliamų iššūkių ir priemonių įveikti jas analizė / Eitvydas Bajarūnas, Vytautas Keršanskas. Lietuvos metinė strateginė apžvalga. 2018, t. 16, p. 127-172.
• Memory politics and the study of crises in international relations: insights from Ukraine and Lithuania / Dovilė Budrytė. Journal of international relations and development. 2021, 24, p. 980-1000.
• Partizaninio karo vietos : įamžinimas ir įpaveldinimas nepriklausomoje Lietuvoje : disertacija / Aistė Petrauskienė. Vilnius, 2017. 1 pdf (265 p.).
• Points of memory in the narrative of a "Mnemonic Warrior": gender, displacement, and the anti-Soviet war of resistance in Lithuania / Dovilė Budrytė. Journal of Baltic studies. 2016, vol. 47, no. 4, p. 473-496.
• Rusijos agresijos Ukrainoje poveikis Lietuvos nacionalinio saugumo plėtojimui / Linas Kojala, Vytautas Keršanskas. Lietuvos metinė strateginė apžvalga. 2015, t. 13, p. 173-191.