When do Lithuanian NGDOs succeed in influencing foreign policy?
LTMokslinėje literatūroje minimas vis didėjantis nevyriausybinių organizacijų (NVO) įsitraukimas į užsienio politiką, tad ir didėjantis NVO potencialas ją paveikti. Šiame straipsnyje vystomojo bendradarbiavimo politika traktuojama kaip empirinis šalies užsienio politikos rodiklis ir juo remiantis nagrinėjama lietuviškų vadinamųjų vystymosi NVO (NVVO) įtaka dvišalei Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikai. Laikantis mechanistinio požiūrio į socialinius mokslus, straipsnyje atskleidžiama, kad NVVO įtaka matoma tais atvejais, kai: a) NVVO turi išteklių, kuriais gali padėti sprendimų priėmėjams įgyvendinti politiką; b) NVVO elgiasi strategiškai; c) kyla grėsmė, kad sprendimų priėmėjų galimybės naudotis NVVO turimais ištekliais bus apribotos. Nors kiti NVVO ištekliai nėra pakankami įtakai sukurti, jie padeda sustiprinti ilgalaikius tarpusavio bendradarbiavimo santykius su sprendimų priėmėjais, o tai – būtina NVVO įtakos reiškinio sąlyga. Straipsnyje daroma išvada, kad potenciali lietuviškų NVVO įtaka yra ribota, ją varžo menka NVVO išteklių paklausa ir nepalankios institucinės sąlygos. Tačiau straipsnyje taip pat pažymėta, kad menkas dėmesys tam tikram politiniam klausimui ir koncentruotai NVVO sutelkti vertingi ištekliai didina NVVO įtakos politikai tikimybę. [Iš leidinio]
ENThe literature indicates an ever-growing involvement of non-governmental organisations (NGOs) in foreign policy and hence an increasing potential for them to exert influence over it. Approaching foreign aid policy as a suitable empirical indicator of a country’s foreign policy, this paper examines the case of Lithuanian development NGOs’ (NGDOs’) influence over bilateral foreign aid policy. Based on the mechanistic approach to social science, this paper demonstrates that NGDO influence is observed when an NGDO has resources to assist decision-makers in policy implementation; when it behaves strategically; and when decision-makers’ access to these resources is threatened. Although other NGDO’s resources are insufficient to result in the NGDO being able to exercise influence, they help to strengthen the long-term collaborative relationship with decisionmakers, which is necessary for the micro-phenomenon of NGDO influence to occur. The paper concludes that the potential influence of Lithuanian NGDOs is limited, constrained by the scant demand for NGDOs’ resources and the unconducive institutional setting. But the paper identifies low issue salience and a focused concentration of valuable resources within Lithuanian NGDOs as factors which increase the likelihood of NGDO influence. [From the publication]
- Įtrauktis: ką geba Lietuvos asociacijos? / Birutė Mikulskienė, Birutė Pitrėnaitė-Žilėnienė, Simona Švaikauskienė, Eglė Galiauskienė, Šarūnas Narbutas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2016. 467 p.
- Lithuania's foreign policy in the public policy cycle: efficient evaluation is still missing / Giedrius Česnakas, Gerda Jakštaitė. Viešoji politika ir administravimas. 2019, t. 18, Nr. 1, p. 22-35.
- Quantitative growth of the NGO sector in Lithuania: when the number of organizations increases without significant effects on participation level / Rūta Žiliukaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2012, Nr. 1 (30), p. 242-257.
- The Agendas of public administration reforms in Lithuania: windows of opportunity in the period 2004-2017 / Vitalis Nakrošis. NISPAcee journal of public administration and policy. 2018, vol. 11, iss.1, p. 91-114.
- Too weak to influence? : a case study of the Lithuanian NGDOs in foreign aid policy making / Marta Gadeikienė. Politologija. 2017, Nr. 3 (87), p. 130-166.
