The Impact of significant events on public policy and institutional change: towards a research agenda

LTPastaruoju metu susiduriama su vis didėjančiu reikšmingų įvykių skaičiumi. Tokio pobūdžio įvykiai apima stichines, antropogenines nelaimes ir sąmoningus priešiškai nusiteikusių veikėjų veiksmus, o neretai pasižymi ir sektoriaus, valdymo srities ar valstybės ribas peržengiančiu poveikiu. Nepaisant to, išvados apie šių įvykių poveikį viešajai politikai, valdymui ir institucijoms – labai nevienodos. Šis straipsnis įvairiai papildo esamas akademines diskusijas, siūlydamas reikšmingų įvykių tyrimų darbotvarkę. Joje pateikiama tokio pobūdžio įvykių klasifikacija pagal jų charakteristikas, kuri empiriškai patikrinama remiantis naujai sudarytu duomenų apie 2004–2020 m. laikotarpiu Lietuvoje vykusius reikšmingus įvykius rinkiniu. Darbotvarkėje taip pat pasiūlomi trys pagrindiniai kaitos keliai, turintys savus priežastinių ryšių mechanizmus, galinčius atskleisti reikšmingų įvykių poveikį viešosios politikos, valdymo ir institucijų pokyčiams. Straipsnio išvadose išskiriami pasiūlymai ateities tyrimams, reikšmingi tiek dėl teorinių inovacijų, tiek dėl praktinio sprendimų priėmimo. Jų įgyvendinimas leistų paaiškinti krizių valdymą ir viešosios politikos pokyčius, darančius įtaką gerovės valstybės institucijų veikimui ir visuomenės atsparumui. [Iš leidinio]

ENData shows that significant events, such natural disasters, anthropogenic disasters and malign activities by hostile actors, often having cross-border effects, have been on the rise. However, the studies of the effects of those events on public policies, governance and institutions remain inconclusive. In this article we present a research agenda that proposes the classification of the significant events on the basis of their characteristics, backing it with a newly compiled data set on significant events that took place in Lithuania in 2004–2020. It also offers three main pathways to change setting out causal mechanisms of how those events can affect policy and institutional change. We conclude with concrete proposals for further research that could provide both theoretically innovative and policyrelevant insights on crisis management and policy changes affecting welfare institutions and the resilience of society. [From the publication]

• "Klaipėdos paketas" - aplinkos taršos kontrolės ir atsakomybės griežtinimo rezultatas / Rasa Ragulskytė-Markovienė. Lietuvos teisė: esminiai pokyčiai. 2020, p. 45-51.
• Politikos įgyvendinimas Lietuvoje ir Europos Sąjungos įtaka / Ramūnas Vilpišauskas, Vitalis Nakrošis. Vilnius : Eugrimas, 2003. 210 p.
• Politinių skandalų poveikis pasitikėjimui valstybės institucijomis: Lietuvos atvejo analizė / Inga Patkauskaitė-Tiuchtienė. Politologija. 2020, Nr. 2 (98), p. 8-45.