Šimtmetis tarptautinėje bendrijoje: tarptautinė teisė ir Lietuvos valstybingumas

LTStraipsnyje nagrinėjama Lietuvos narystės Tautų Sąjungoje reikšmė mūsų šalies valstybingumui įtvirtinti. Remiantis istoriniais šaltiniais ir moksline literatūra analizuojamas tarpukario Lietuvos santykis su gimstančia tarptautine teise grįsta pasaulio tvarka, priežastys, nulėmusios jaunos valstybės ištikimybę teisės viršenybei tarptautiniuose santykiuose. Analizuoti dokumentai ir juose atspindėtos istorinės aplinkybės pagrindžia, kad būtent narystė Tautų Sąjungoje įtvirtino Lietuvos valstybingumą. Po Pirmojo pasaulinio karo kurta nauja tarptautinių institucijų sistema turėjo užtikrinti visuotinę taiką ir saugumą, o pagrindinis vaidmuo siekiant šio tikslo buvo numatytas detaliai reglamentuotam taikaus tarptautinių ginčų sprendimo mechanizmui. Tautų Sąjunga turėjo ne tik užkirsti kelią kilti karui ateityje ir sudaryti sąlygas taikiai spręsti konfliktus, bet ir iš tiesų būti naujos progresyvios tarptautinės sistemos, sukurtos ant karo pamatų, pagrindu. Lietuvos narystė Tautų Sąjungoje buvo grindžiama suvoktais daugiašalės tarptautinės sistemos pranašumais, teisės viršenybės nauda mažoms regiono valstybėms. To meto pareiškimai ir politikų atsiminimai patvirtina, kad visuotinai pripažįstamomis taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos idėja viliojo Lietuvos elitą. Be to, tarptautinio teisingumo, valstybių lygiateisiškumo ir jėgos nenaudojimo principai, kuriais buvo grindžiamas Tautų Sąjungos projektas, buvo neatskiriami nuo Lietuvos nepriklausomybę įtvirtinusios tautų apsisprendimo teorijos.Be teritorinio vientisumo įtvirtinimo, narystė Tautų Sąjungoje turėjo suteikti ir tarptautinį pripažinimą de jure, būtiną valstybingumo požymį. Sunku paneigti, kad Lietuva ieškojo savito kelio saugumui užtikrinti balansuodama tarp didžiųjų valstybių interesų ir tarp savo kaimynių. Tačiau akivaizdu, kad daugiašališkumo ir tarptautinės teisės viršenybės teikiamos saugumo garantijos buvo keliamos aukščiau dvišalių santykių. Iš istorinių dokumentų daroma išvada, kad Vilniaus okupacijos, Klaipėdos krašto klausimo sprendimas vadovaujantis tarptautine teise tuo metu Lietuvai buvo vienintelis priimtinas pasirinkimas. Lietuvos Vyriausybės diplomatinis susirašinėjimas patvirtina, kad privalomas teismo sprendimas, priimtas vadovaujantis tarptautinės teisės normomis, buvo vienintelė viltis išspręsti aštrėjančius teritorinius konfliktus ir užkirsti kelią naudoti jėgą valstybių tarpusavio santykiuose. [Iš leidinio]

ENThis article examines the significance of Lithuania’s membership in the League of Nations for the consolidation of its statehood. Based on historical sources and scientific literature, the paper analyses the relationship of interwar Lithuania with the emerging new world order based on international law, and the reasons that determined the young state’s allegiance to the rule of law in international relations. The documents and the historical circumstances underline the role of membership in the League of Nations in establishing Lithuania’s statehood. The new system of international institutions created after the First World War was intended to ensure global peace and security, and the detailed mechanism for the peaceful settlement of international disputes had an important role in achieving this goal. Lithuania’s membership in the League of Nations was based on the perceived advantages of a multilateral international system and the benefits of the rule of law for small states in the region. As confirmed by statements and memoirs of politicians of the time, the idea of an international order based on universally accepted rules was attractive to the Lithuanian elite. Moreover, the principles of international justice, the equality of states, and the non-use of force, on which the project of the League of Nations was based, were inseparable from the theory of self-determination of peoples, which underpinned the independence of Lithuania. In addition to the consolidation of territorial integrity, membership in the League of Nations was thought to bring de jure international recognition, an indispensable attribute of statehood. It is hard to deny that Lithuania sought its own distinctive way to balance the interests of the great powers with those of its neighbours.However, the security guarantees offered by multilateralism and the primacy of international law were placed above bilateral relations. Historical documents show that the occupation of Vilnius and the resolution of the Klaipėda issue in accordance with international law was the only acceptable option for Lithuania. The diplomatic correspondence of the Lithuanian Government confirms that a binding court decision, made in accordance with the norms of international law, was seen as the only hope to resolve the escalating territorial conflicts and to prevent the use of force in relations between states. [From the publication]

• Demokratijos sampratos atspindžiai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje Petras Ragauskas. Vilnius : Lietuvos teisės institutas, 2016. 1 pdf (86 p.).
• Dienoraštis / Mykolas Römeris ; iš lenkų kalbos vertė Grigaitienė Vaiva ; [sudarytojas ir mokslinis redaktorius Rimantas Miknys]. Vilnius : Versus aureus; 2007-2022. 10 kn.
• Lietuvos diplomatijos istorija : (1925-1940) / Vytautas Žalys. Vilnius : Versus aureus, [2007]-2012. 2 t. (3 kn.).
• Lietuvos ir Lenkijos santykiai Tautų Sąjungoje / Gintautas Vilkelis. Vilnius : Versus aureus, 2006. 230 p.
• Lietuvos užsienio politika tarpukariu: kova su likimu ar tradicija? / Algimantas Kasparavičius. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2019, t. 38, p. 49-76.
• Pamirštos Paulio Hymanso derybos : Vilniaus krašto klausimas Briuselyje ir Ženevoje 1921 m. / Vilma Bukaitė. Lituanistica. 2018, Nr. 1, p. 14-27.
• Santykio su praeitimi bruožai Klaipėdos mieste XX-XXI a. sandūroje / Vasilijus Safronovas. Istorija. 2009, Nr. 76, p. 39-53.
• Tarptautinis teisingumas ir Lietuva : Lietuvos bylos Nuolatiniame tarptautinio teisingumo teisme / Rytis Satkauskas ; Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Vilnius : Registrų centras, 2008. 280 p.
• Vidurio Europos šalių požiūris į Keturių paktą ir jų konsolidacijos problemos 1933-1934 metais / Dalia Bukelevičiūtė. Istorija. 2012, Nr. 86, p. 25-36.