Competition of state powers during the COVID-19 pandemic

LTStraipsnyje analizuojama, kokie teisinės valstybės principo nulemti įgaliojimai kyla valstybės valdžios institucijoms reaguojant į pasaulinę COVID-19 pandemiją, kokia yra įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių galių pusiausvyra, nustatant viruso valdymo priemones, ir kokį vaidmenį vaidina konstituciniai teismai spręsdami valstybės institucijų konstitucinius ginčus. Ekstremalioje situacijoje valstybių vyriausybės, kaip vykdomosios institucijos, gali veikti greičiau ir efektyviau nei įstatymų leidžiamoji institucija, siekiant užkirsti kelią virusui plisti ir apsaugoti žmonių ir visuomenės sveikatą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės nustatytomis priemonėmis, kurių imtasi pandemijai stabdyti ir valdyti, buvo labai apribotos kitos žmogaus teisės ir laisvės, taip pat į tai, kad pagal Konstituciją žmogaus teisių ir laisvių ribojimai apskritai galimi tik tada, kai jie nustatyti įstatymu, įvertinus iš konstitucinių teisinės valstybės, valdžių padalijimo principų kylančius reikalavimus bei konstitucinius žmogaus teisių ir laisvių apsaugos imperatyvus, pabrėžtina, kad žmogaus teises ir laisves varžantys Vyriausybės sprendimai turi būti parlamentinės kontrolės objektas. Užtikrinant iš teisinės valstybės kylančių imperatyvų įgyvendinimą, parlamento dalyvavimas yra būtinas, todėl konstitucinis parlamento veiklos nepertraukiamumo principas turėtų sudaryti prielaidas sklandžiai veikti parlamentui net ir pandemijos metu. Situacija, kai Vyriausybė yra vienintelis subjektas, galintis savarankiškai nuspręsti įvesti specialius teisinius režimus ir nustatyti priemones, lemiančias, inter alia, žmogaus teisių ir laisvių ribojimus, negali būti vertinama kaip atitinkanti teisinės valstybės principo reikalavimus ir užtikrinanti demokratijos principų veikimą.Konstitucinių teismų vaidmuo sprendžiant dėl įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios institucijų galių tarpusavio pasiskirstymo nustatant pandemijos teisinį reguliavimą yra esminis. Spręsdami konstitucinės justicijos bylas, susijusias su galimais žmogaus teisių ir laisvių pažeidimais, patirtais dėl pandemijos metu taikomų ribojančių priemonių, konstituciniai teismai turi patikrinti, ar veikdamos valstybės valdžios institucijos neviršijo joms priskirtos kompetencijos. Išryškėjusios konstitucinių teismų jurisprudencijos tendencijos leidžia teigti, kad net ir esant ekstremaliai situacijai, siekiant rūpintis gyvybiškai svarbiomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis (teise į sveikatą, teise į gyvybę) ir jas ginti, reikia laikytis iš teisinės valstybės principo kybančių reikalavimų, inter alia, konstitucinės valstybės valdžios institucijų galių sąrangos, užtikrinančios vykdomosios valdžios sprendimų parlamentinę kontrolę. [Iš leidinio]

ENThis article analyses the problems of (the lack of) parliamentary involvement and control during a special regime implemented to contain the spread of COVID-19, when the decisive powers are shifted in favour of the executive. The need of a quick response to the situation posing a threat to public health was obvious, but regarding the severity of measures undertaken and their impact on the restrictions of human rights, the ex ante mandate for the actions provided by law or ex post approval of the Parliament is the key to ensure the respect for democracy and the principle of the rule of law. Even in times of the pandemic democracy cannot be limited; therefore, in case of a disbalance of legislative and executive powers, the constitutional courts should play the essential role while ensuring the rule of law and the separation of powers. The emerging trends in the jurisprudence of constitutional courts lead to an assumption that, when the powers and the values are competing against each other during the COVID-19 pandemic, favor is granted not to human or public health concerns, despite them being prioritised over all other constitutional values, but rather to the imperatives stemming from the rule of law, meaning that even vital human rights (right to health, right to life) and freedoms shall be taken care of and be protected in compliance with the already mentioned requirements. [From the publication]

• COVID-19 pandemijos pirmos bangos metu Lietuvoje taikytų ribojimų ir draudimų vertinimas / Gintautas Valickas, Gintaras Švedas, Kristina Vanagaitė, Dovilė Barysė. Teisė. 2021, t. 121, p. 8-26.
• Konstituciniai reikalavimai valstybės valdžios institucijoms reaguojant į pandemijos padiktuotus iššūkius Lietuvoje / Toma Birmontienė, Jolita Miliuvienė. Lietuvos teisė: esminiai pokyčiai. 2020, p. 7-22.
• Pandemijos iššūkiai žmogaus teisėms ir laisvėms / Toma Birmontienė, Jolita Miliuvienė. Lietuvos teisė: esminiai pokyčiai. 2020, p. 47-65.
• Pirmos, antros ir ketvirtos COVID-19 pandemijos bangų metu Lietuvoje taikytų ribojimų ir draudimų vertinimas / Gintautas Valickas, Kristina Vanagaitė, Gintaras Švedas. Teisė. 2023, t. 127, p. 8-24.
• Protests in Lithuania in the pandemic era / Joanna Marszałek-Kawa. Przegląd prawa konstytucyjnego 2023, 3 (73), p. 295-319.
• The Main trends in constitutional jurisprudence developed by constitutional courts during the COVID-19 pandemic / Toma Birmontiene. Rule of law and the challenges posed by the pandemic: contributions to the World Law Congress 2021 in Barranquilla / edited by Rainer Arnold, Javier Cremades. Cham: Springer, 2023. P. 87-96.