Valstybės politinis režimas pagal 1918-1919 m. Lietuvos konstitucinius aktus

LTLietuvių Vilniaus konferencija savo rezoliucijoje nustatė atkuriamos valstybės demokratinio politinio režimo gaires, nuo kurių Lietuvos taryba stengėsi nenukrypti. Lietuvos valstybės tarybos priimtuose konstituciniuose aktuose buvo įtvirtinti svarbiausi demokratijos struktūriniai elementai: tautos suverenitetas, rinkimai ir parlamentarizmas. Lietuvos valstybės taryba ir ją sukūrusi Lietuvių Vilniaus konferencija laikėsi tautos suvereniteto doktrinos ir stengėsi ją įtvirtinti savo aktuose. Tauta kaip valstybės elementas ir suverenas susidėjo iš visų Lietuvos gyventojų. 1918 m. ir 1919 m. laikinosiose konstitucijose expressis verbis nustatyti visuotinių, lygių tiesioginių rinkimų ir slapto balsavimo principai. Lietuvos valstybės taryba iš dalies atitiko parlamento sampratą, nes vykdė modernaus parlamento klasikines funkcijas: įstatymų leidyba ir tarptautinių sutarčių ratifikavimas, vykdomosios valdžios parlamentinė kontrolė, valstybės institucijų steigimas ir jų vadovų skyrimas ir atleidimas, biudžeto tvirtinimas ir jo vykdymo priežiūra. [Iš leidinio]

ENIn its resolution, the Vilnius Conference of Lithuanians set out the guidelines for the democratic political regime of the restored state, from which the Council of Lithuania tried not to deviate. The most important structural elements of democracy were enshrined in the constitutional acts adopted by the Council of the State of Lithuania: national sovereignty, elections and parliamentarism. The Council of the State of Lithuania and the Lithuanian Vilnius Conference, which established it, adhered to the doctrine of the sovereignty of the nation and tried to enshrine it in its acts. The nation as an element of the state and a sovereign consisted of all the inhabitants of Lithuania. The temporary constitutions of 1918 and 1919 expressis verbis established the principles of universal, equal direct elections and the secret ballot. The Council of the State of Lithuania partially complied with the concept of the parliament, as it carried out the classical functions of the modern parliament: legislation and ratification of international treaties, parliamentary control of the executive power, the establishment of state institutions and the appointment and dismissal of their heads, the approval of the budget and the supervision of its implementation. [From the publication]

• 1918 m. lapkričio 2 d. Ir 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos konstituciniai aktai – dvi atskiros konstitucijos ar dvi to paties konstitucinio akto redakcijos? / Jevgenij Machovenko. Teisė. 2017, t. 104, p. 37-51.
• Lietuvos konstitucionalizmo istorija : (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1990 m. / Lina Griškevič, Jevgenij Machovenko, Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Vaidotas A. Vaičaitis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 276 p.
• Lietuvos teisės šaltiniai 1918-1940 metais / Mindaugas Maksimaitis. Vilnius : Justitia, 2001. 199 p.
• Mažoji konstituanta : Lietuvos taryba atkuriant valstybingumą / Mindaugas Maksimaitis. Vilnius : Justitia, 2011. 431 p.
• Valstybė, viešoji valdžia, suverenitetas ir šių idėjų tęstinumas Lietuvos Valstybės Tarybos konstituciniuose aktuose / Jevgenij Machovenko. Parlamento studijos 2018, Nr. 24, p. 54-74.