Normano Doe pasiūlyta bažnyčios ir valstybės sąveikos tipologija ir jos pritaikymas lyginamosios konstitucinės teisės tyrimams

LTŠio tyrimo tikslas yra išsamiai atskleisti ir kritiškai išanalizuoti britų teisės mokslininko Normano Doe formuluojamą bažnyčios ir valstybės sąveikos tipologiją, įvertinti jos pritaikymą lyginamosios konstitucinės teisės mokslui. Straipsnio autorius siekia atkreipti dėmesį į šios paplitusios trijų pakopų bažnyčios ir valstybės sąveikos tipologijos trūkumus, vertinant juos iš kai kurių Europos Sąjungos valstybių konstitucijų perspektyvos. Tyrime atskleidžiama, kad analizuotų valstybių konstitucijose atsispindinti bažnyčios ir valstybės sąveika iš dalies atitinka bent kelių nagrinėjamų tipų bruožus. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirma, bažnyčios ir valstybės sąveikos tipologijos, kurioje yra išskiriami bažnyčios ir valstybės griežto atskyrimo, bendradarbiavimo ir valstybinės bažnyčios tipai, tam tikrų tipų elementai yra nepakankamai konstituciškai pagrįsti ir atskirti. Antra, tokią atitiktį keliems nagrinėtos tipologijos tipams toje pačioje valstybėje lemia skirtingas bažnyčių ir religinių organizacijų konstitucinis statusas valstybinės bažnyčios ir bendradarbiavimo tipo valstybėse.Siekiant tobulinti aptariamus teorinius tipus straipsnyje siūloma atsižvelgti į tai, kad iš ES valstybių narių konstitucinės teisės perspektyvos: a) bažnyčių ir religinių organizacijų finansinis palaikymas gali būti visų trijų tipų valstybių bruožas, o ne išskirtinis valstybinės bažnyčios tipo elementas; b) atskiros teologinės nuorodos Konstitucijos tekste nebūtinai įtvirtintos tų valstybių, kurios yra priskiriamos valstybinių religijų tipui, konstituciniuose aktuose, bet gali pasitaikyti ir kitiems dviem tipams priskiriamų valstybių konstitucijose; c) konstitucinis bažnyčios ir valstybės atskyrimo principas yra eksplicitiškai įtvirtintas tik tų valstybių, kuriose bažnyčia ir valstybė bendradarbiauja, konstitucijose ir gali būti pagrįstai siejamas su šių subjektų instituciniu atskirumu. Galiausiai daroma išvada, kad straipsnyje nagrinėta bažnyčios ir valstybės sąveikos tipologija lyginamuosiuose konstitucinės teisės mokslo tyrimuose gali būti naudojama tik analizuojant ir (ar) atskleidžiant bei apibendrinant atskirų bažnyčių teisinę padėtį konkrečiose valstybėse, nes dėl šiame straipsnyje atskleistų trūkumų ji neatspindi visų konkrečioje valstybėje veikiančių bažnyčių ir religinių organizacijų teisinės padėties. [Iš leidinio]

ENThe aim of this research is to reveal and critically analyse the typology of church-state interaction formulated by the British legal scholar Norman Doe, and to assess its applicability to comparative constitutional law. The author seeks to highlight the shortcomings of this common three-tier typology of church-state interaction from the perspective of the constitutions of European Union countries. The study reveals that the church-state interaction reflected in the constitutions of the countries analysed corresponds to the features of at least several of the types under consideration. This is for a number of reasons. Firstly, the elements of the different types of church-state interaction are not sufficiently constitutionally grounded and differentiated in the typology of church-state interaction, which distinguishes between the strict separation of church and state, the cooperative type, and the state church type. Secondly, this correspondence between several types of the typology under consideration in the same state is due to the different constitutional status of churches and religious organisations in the states of the state church and cooperation type.In order to develop the theoretical types in question, the article proposes to take into account the fact that from the perspective of the constitutional law of EU Member States: (a) the financial support of churches and religious organisations may be a feature of all three types of states, rather than an exclusive element of the state church type; (b) separate theological references in the text of the constitution may not necessarily be found in the constitutional acts of those states that are classified as state religions, but may also be found in the constitutions of the other two types; (c) the constitutional principle of the separation of the church and state is only explicitly enshrined in the constitutions of those States in which the church and the state cooperate, and can reasonably be linked to the institutional separateness of these entities. Finally, it is concluded that the typology of church-state interaction examined in this article can only be used in comparative constitutional law studies to analyse and/or reveal and summarise the legal situation of individual churches in specific states, since, due to the shortcomings revealed in this article, it does not reflect the legal situation of all the churches and religious organisations operating in a given state. [From the publication]

• Alternatyvi konstitucinė teisė / Egidijus Šileikis. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2005. 603 p.
• Bažnyčios ir valstybės santykiai Europos Sąjungoje / Robertas Rumšas. Soter. 2005, 16 (44), p. 25-32.
• Konstitucijos aiškinimo šaltiniai: minkštosios teisės (soft law) vieta / Donatas Murauskas. Teisė. 2021, t. 121, p. 98-114.
• Lietuvos konstitucionalizmo istorija : (istorinė Lietuvos konstitucija) : 1387 m. - 1566 m. - 1791 m. - 1990 m. / Lina Griškevič, Jevgenij Machovenko, Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Vaidotas A. Vaičaitis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 276 p.
• Pasaulietinės valstybės principas / Tomas Blinstrubis. Socialinių mokslų studijos. 2010, Nr. 6, p. 139-161.
• Sovietų valdžios antibažnytinė politika Lietuvoje (1944-1990) / Arūnas Streikus. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002. 374 p.
• Sunki byla Lietuvos teismų požiūriu: religinio pobūdžio bylų pavyzdžiu / Giedrė Lastauskienė. Teisė. 2017, t. 104, p. 75-89.
• Valstybės ir bažnyčios atskyrimo principas : lyginamieji aspektai ir teisinė padėtis Lietuvoje / Mindaugas Lankauskas. Teisės problemos. 2009, Nr. 1 (63), p. 88-119.