Lietuviškų vakarų sąjūdis: 1905-ieji

LTPrieš 115 metų prasidėjo viešų lietuviškų vakarų sąjūdis. Lietuviški vakarai su vaidinimais, gyvaisiais paveikslais, chorų dainomis, deklamacijomis, šokiais priklauso dar nebrandžiam mėgėjiško meno - teatro, literatūros (dramaturgijos), muzikos, šokio - etapui. Tačiau bendruomenėms lietuviški vakarai buvo nepaprastas įvykis, jie lavino žiūrovų estetinį skonį ir skatino tolesnę kūrybą. 1905-ieji minimi kaip lietuviškų vakarų sąjūdžio pradžia. Teatrologas Vytautas Maknys nurodo, kad tais metais buvo gauti leidimai surengti 20 viešų vakarų, tačiau atidžiau visi 1905-aisiais vykę lietuviški vakarai dar nėra aptarti (įvairiose publikacijose užsimenama tik apie vieną kitą). Medžiaga apie 1905-aisiais caro valdžios leistus lietuviškus vakarus (kada ir kur jie vyko) rinkta to meto spaudoje ir atsiminimuose. Šiuose informacijos šaltiniuose daug dėmesio skiriama vakarų dalyviams, jų nuotaikoms, to meto atmosferai. Tad ir straipsnyje žvelgiama ne tik į sceną, bet ir į publiką, taip pat į tai, kas vyksta už lietuviško vakaro „salės“ sienų. Dėmesio centre atsiduria mus pasiekę atsiliepimai apie lietuviškų vakarų programą, organizatorius ir publiką, kitus to laiko ženklus. Rūpi, kaip sklido informacija apie šiuos vakarus ir kokį ji turėjo poveikį. Atkurta 1905-ųjų lietuviškų vakarų panorama padeda pagrįsti išankstinę prielaidą, kad tai buvo viena svarbiausių iniciatyvų telkiant bendruomenę ir, dar daugiau, artinant Lietuvos valstybės atkūrimą 1918 m. vasario 16-ąją. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the sąjūdis of public Lithuanian evenings that started 115 years ago. Lithuanian cultural evenings with performances, living paintings, choir songs, recitations and dances belong to the still-immature stage of amateur art - theatre, literature (drama), music, dance. However, the Lithuanian evenings were an extraordinary event for communities, they developed the aesthetic taste of the audience and encouraged further creativity. These public Lithuanian cultural evenings. which began in 1905. spread in both cities and villages, and they brought together a community from all social strata and nationalities: an important role was played by the noble Tiškevičius, Zubova families, landlords, nobility (Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, Gabrielius Landsbergis Žemkalnis, etc.), priests, farmers, peasants, craftsmen, and, of course, high-school and university students. The event organisers and spectators were not only Lithuanians, but also Poles, Jews. Russians, and Germans. Having analysed the abundant material in the press, remembrances and research articles, the hypothesis was confirmed that such Lithuanian evenings were one of the most important initiatives to bring the community together and, even more so, bringing closer the restoration of the Lithuanian state on 16 February 1918. [From the publication]

• Menotyra / Arts
• Istorija / History