Profesorius Eduardas Volteris ir sūduviai: neskelbtų dokumentų puslapiai
LTSankt Peterburgo universiteto privatdocentas, taip pat Rusijos mokslų akademijos bibliotekos darbuotojas Eduardas Volteris - filologas, etnografas, archeologas, bibliografas, etnologas, bibliofilas etc. - subūrė aplink save platų lietuvių talkininkų ir bendraminčių ratą, palaipsniui įsukusį ir jį patį į problemas, kuriomis gyveno pažangiausi lietuvių tautos žmonės. Šio straipsnio tikslas - pasitelkus nepublikuotus Lietuvos ir Rusijos archyvuose saugomus dokumentus (laiškus, užrašus, pirminius straipsnių ar ataskaitų variantus, eilėraščius), pažvelgti į šį neretai rizikingą, prieštaringą, tačiau visada kūrybingą procesą jo dalyvių akimis. Šiuose tekstuose ne visada randami atsakymai į konkrečius tyrinėtojui kylančius klausimus, tačiau jie padeda suvokti nelengvą kovų dėl lietuvių kalbos ir tapatybės įteisinimo, spaudos atgavimo laikotarpį, tarytum pats būtum anuomet gyvenęs. Volterio aplinkoje regionas, iš kurio kilo daugiausia tautinio atgimimo šauklių, buvo vadinamas Suvalkų gubernija, iš čia - Suvalkija, tačiau šiame tyrime jį vadinsime pirminiu šio regiono vardu - Sūduva, tuo prisimindami ir pagerbdami iš čia kilusius, savo krašto praeitį tyrusius žmones. Tai dalis didesnio tyrimo, kuris bus publikuotas atskira knyga „Profesorius Eduardas Volteris ir lietuviai 1882-1906 m.“ su faksimilėmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sūduva; Suvalkų gubernija; Rusijos geografų draugija; Eduardo Volterio ekspedicijų ataskaitos; Laiškai. Keywords: Sudovia; Suvalki Governorate; Russian Geographical Society; Eduard Volter; Expedition Reports; Letters.
ENEduards Volters joined the research of dialects, ethnology, and ethnography of the Lithuanian language while still studying for his Masters. In 1883, after defending his masters thesis in Slavic philology, he went on the first expedition in Lithuania Minor. It is known that in the summer of 1885 he visited Griškabūdis, Sintautai, etc. More serious work in the surrounding area of Sūduva was carried out by E. Volters, already a privatdozent of the Department of Comparative Linguistics of the University of St Petersburg, in 1886, having prepared a “Programme of Research on the Properties of Languages in Lithuania and Samogitia". As many as 17 graduates of the Veiveriai Teacher Seminary and one student actively engaged in expedition work: in Lithuanian and Russian, he provided descriptions of weddings, funerals, herding, household life, construction works, recorded fairy tales, songs, legends, small folklore. Some of the works are stored at the branch of the Russian MA Archive in St Petersburg. Many of the works were handed over to the Lithuanian Scientific Society, whose huge archive is at the Institute of Lithuanian Literature and Folklore. Gradually, the Russian language moved out of the self-awareness of the presenters, while at the same time the need for an understanding of their identity and identity increased. This is reflected in the draft reports of Volters expeditions, in the letters written to him. This changed the views of Volters himself: it helped him realise that the Lithuanian nation and its language were not there and then, but here and now. More than a few of his former associates became a friend of Volters. One of them was the Sudovian Tomas Zykus. [From the publication]
