Laisvės atžvilgiai: pa(si)leisti ir at(si)leisti

LTPer pastaruosius keletą ar jau net keliolika metų „Būde“ (anksčiau „Liaudies kultūroje“) buvo paskelbta ištisa eilė straipsnių, tiesiogiai ar netiesiogiai kalbančių apie pasaulio sutvėrimą ir paties šio žodžio teisėtumą: sutverti reiškia ne tik ‘apsupti ar atkirsti tvora’, bet ir ‘sutirštinti, sustandinti, sukietinti’ (kitu tos pačios šaknies žodžiu tariant, sutvirtinti), ir ‘pagauti, suimti, sugniaužti ranka’, ir visos šios reikšmių atšakos su atitinkamais vaizdiniais priklauso tradiciniam mitiniam pasaulio sutvėrimo vaizdynui. Tačiau tiek pats pasaulio sutvėrimas, tiek mažesnio masto veiksmai bei vyksmai, nusakomi įvairiomis veiksmažodžio sutverti reikšmėmis, turi ir neigiamą pusę - mena sąstingį, sustabarėjimą, užkietėjimą, su(si)kaustymą, gyvybinės tėkmės stabdymą bei tvenkimą. Tokiu atveju tai, kas tapo pernelyg su-tverta, pasidaro būtina iš-tverti. Naglio Kardelio žodžiais tariant, pasaulį „žmogus gali iš-tverti dvejopai: pasitelkęs kalambūrą, pasakyčiau, kad žmogus pasaulį arba iš-tveria, t. y. iškenčia, pakelia, tiesiog išbūva kantriai atlaikydamas jo svorį, arba iš-tveria, t. y. išardo, suskaldo, papildamas į šipulius tai, ką Dievas buvo su-tvėręs“ - veikiau ką pats buvo su-tvėręs Dievo vardu. Taigi, žmogus arba pasilieka apibrėžtame tvariame pasaulyje, kartu įkalinęs jame savo sielą, arba nebeapsikentęs pagaliau paleidžia gniaužtus ir nubunda į nestveriantį sąmoningumą, nebestingstančią gyvą Sąmonę, sugrįžta į pirmapradę nesutvertąją Būtį, į neaptvertą, neapibrėžtą bekraštę Erdvę. Tokia mąstymo ir vilties kryptis pasaulio atžvilgiu yra eschatologiška, t. y. numano vienokią ar kitokią pasaulio pabaigą, o asmens atžvilgiu - soteriologiška, t. y. nukreipta į išsilaisvinimą, į laisvę, kuri šia prasme yra tiesioginė sutvėrimo priešybė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Laisvė; Liejimas; Tėkmė; Pa(si)leidimas; At(si)palaidavimas; Atleidimas; Malda; Aukojimas; Tradicinis dvasingumas. Keywords: Freedom; Flow; Launch; Relaxation; Forgiveness; Prayer; Sacrifice; Traditional spirituality.

ENA series of articles has been published recently by the author on the notion of cosmogony as coagulation, solidifying, hardening (implied by the Lithuanian term for cosmogony - sutvėrimas). On the other hand, the concept of freedom is invariably connected with dissolving, melting, thawing (in Lithuanian, even etymologically: the noun Lith. laisvė “freedom” and the verb leisti “allow, permit, let go” and “melt, thaw, float, emit etc.” ultimately derive from lieti(s) “pour out, flow, stream”). In this sense, the idea of freedom, as soteriology (on the personal level) and eschatology (on the universal level), is opposed to cosmogony, and connected with it in this sense. The present article is (approximately) the third dealing with this “anti-creation” in its various aspects. Firstly, the mentioned connection between laisvė, leisti and lieti(s) is actu-alised. Then, the notion of letting go in psychological, mental sense as an antidote to stagnation and depression is discussed, referring to such authors as M.-L. von Franz, E. Neumann, J. Kabat-Zinn, H. Guenther, Sogyal Rinpoche and others. From the Lithuanian side, noteworthy are the psychological meaning of the reflexive verb at-si-leisti “relax, slack of’” (also “melt, thaw” in corresponding psychological sense) and the meaning of its non-reflexive transitive variant at-leisti, “forgive”. Thus, forgiveness in Lithuanian is etymologically connected with freedom (laisvė

• Etnologija / Ethnology
• Literatūrologija / Literary Studies