Ledokas: "ledinė širdis" dvasinėje tradicijoje

LTStraipsnyje teigiama, jog daiktavardį ledokas ‘velnias, nelabasis’, ‘nedorėlis, niekadėjas’, būdvardį ledokas ‘niekam tikęs, blogas’, ‘piktas, prastas’ (ir į juos panašius) laikyti grynais slavizmais neteisinga, nes jie veikiausiai yra susiję ir su savais žodžiais ledas, ledökas ‘ledo, krušos gabalėlis’ (ir pan.). Ta dingstimi toliau pristatoma turtinga ir plačiai pasaulyje žinoma psichinė, dvasinė ledo (bei šalčio) semantika, itin ryški tokiuose mitiniuose įvaizdžiuose, kaip raganoms ir apskritai piktiems, įpykusiems žmonėms priskiriama „ledinė širdis“. Pabaigoje užsimenama apie budizme ypač išplėtotą tos pačios metaforos atmainą, kai aptemusi sąmonė palyginama su užšalusiu, sustingusiu į ledą, suledėjusiu vandeniu (pasitelkiant ir „ledinės širdies“ įvaizdį), o nušvitusi, nubudusi sąmonė - su atšilusiu, atitirpusiu ledu, laisvai pasiliejusiu vandeniu. Visus šiuos vaizdinius galiausiai apima įprasta žiemos ir pavasario (abstrakčiau, sąstingio ir tėkmės) simbolinė priešprieša. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ledokas; Ledinė širdis; Ledo dvasinė semsntika; Priešprieša sąstingis - tėkmė; Lietuvių mitologija. Keywords: Ice; Piece of ice; Icy heart; Spiritual semantics of ice; Opposition stagnation - flow; Lithuanian mythology.

ENIt is maintained in the article that the assumptive Slavic borrowing of the Lith. ledokas [mean, malicious, vicious, nasty] should not be considered as just sheer borrowing because it can also be connected to ledokas - “piece of ice” and ledas - “ice”. To support such a proposition, abundant and prevailing psychological and spiritual symbolism of ice and frost is presented, with an emphasis on Lithuanian tales in which icy hearts, or hearts of ice, are attributed to witches, hags, and wicked people. Eventually, on behalf of more comprehensive a view, appropriate Buddhist imagery is introduced in which the darkened, dull, sullen mind is compared to frozen water, ice, and the enlightened mind - to melting ice, flowing water. Either way, an overwhelming customary metaphor of winter and spring (respectively, stagnation and flow) encompasses all these particular cases. [From the publication]