LTPastaraisiais metais ne kartą sukosi mintis, kad „Būdo“ puslapiuose galėčiau papasakoti apie baltų paveldo paieškas, tyrinėjimus. Dabar dažniausiai tai darau „Vykinto kelių“ ekskursijose ir žygiuose, tad dalintis žiniomis su skaitytojais - naujas iššūkis. Pasakojimuose laikysiuosi iš pažintinių leidinių apie Lietuvą skaitytojams jau pažįstamo braižo - nuoseklaus, atviro dėstymo su nuorodomis į šaltinius ir literatūrą. Taigi, stengsiuosi vengti atstumų ir matmenų, tačiau kur ne kur įrašysiu smalsiems, savarankiškiems keliautojams skirtas koordinates. Juk skaityti apie įdomias vietas reiškia ruoštis į kelionę! Pirmajame 2022 m. „Būdo“ numeryje - pirmasis bandymas. Raigarde lankytasi, dirbta jau prieš dvi dešimtis metų, tiems tyrimams skirta autorių kolektyvo knyga (Baltrūnas ir kt. 2001). Dabar spaudai rengiu Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybės šventviečių sąvadą, kurioje į šventvietes, kraštovaizdį žvelgiu jau kitomis akimis, skvarbiau ir drąsiau. Šiame straipsnyje pirmą kartą aprašau unikalų senkelį iš Ratnyčios gyvenvietės į Raigardo slėnį. Kito senovės apeigų kelio, matyt, būta pietinėje slėnio pusėje, ir jis prie Raigardo vedė iš Pervalka - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų kiemo, šiandien likusio Gudijoje. Vietovardžių, padavimų, sakmių ir tikėjimų apie Raigardą visuma - pribloškianti. Kažin ar yra dar kita, didesnė ir šventesnė šiandien žinoma vieta Dainavoje ir visose jotvingių žemėse. Dalinuosi surinktomis žiniomis ir svarstau, kaip Raigardą įsivaizduoti, žvelgiant iš baltų mitologijos taško, ką jis mums šiandien byloja. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šventa Dubrė; Raigardas; Šventvietė; Etiologinės sakmės. Keywords: Holy Dubre; Raigardas; Shrine; Etiological legends.
ENThe largest shrine in southern Lithuania. Dainava region - Raigardas valley - is presented. Its history and mythical meaning are reproduced on the basis of archaeological, historical, and spoken tradition data. The nucleus of the Raigardas shrine is a 400 ha high-swamp, with the dry area of land nearby once being surrounded by water. It is perceived as a mythical city of the dead, which after the introduction of Christianity was submerged, but the ancient ritual of falling down on the ground to listen to the bells of the submerged church - survived until the 20th c. [From the publication]