Lietuvos partizanų užkasimo vietos ir kapai

LTViena sudėtingiausių, mažiausiai išaiškintų, tyrinėtų istorijos paveldo rūšių - Lietuvos partizanų užkasimo vietos ir kapai. Tai vienas iš Lietuvos okupacijos metais sovietų represinių struktūrų pasirinktų būdų paniekinti nukautus, žuvusius, nužudytus partizanus. Kaip žinia, šie čekistų, stribų nusikaltimai — sovietinių okupantų vykdyto genocido dalis. Dėl termino, kaip šias vietas įvardinti, ginčytasi, nes tai ir kapai, ir ne visai kapai. Iš pradžių jos vadintos partizanų kapais (taip rašyta pirmosiose Kultūros vertybių registro dosjė). Vėliau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai ėmė jas vadinti užkasimo vietomis. Kultūros paveldo centro darbuotojams dėl to kilo klausimų: o kur vis dėlto pakastųjų partizanų kapai? Kad ir kaip nepagarbiai, niekinamai jie būdavo užkasami, tai turėtų būti jų kapai. O terminas „užkasimas“ tėra veiksmo nusakymas. [Iš straipsnio, p. 50]Reikšminiai žodžiai: Lietuva; Partizanai; Kapai; Laidojimo vietos; NKVD-MGB; Antisovietinis pasipriešinimas. Keywords: Lithuania; Partisans; Graves; Burial sites; NKVD-MGB; Anti-soviet resistance.

ENThe article is dedicated to one of the most complex, least-explored types of Lithuanian historical heritage - Lithuanian partisan, participants of post-war resistance battles, burial sites and graves. During the occupation of Lithuania, the repressive structures of the Soviets in various ways tried to destroy the bodies of the killed, murdered partisans, as well as hiding their remains: they were thrown into the most disrespectful places (garbage, gravel pits, wells, marshes, outhouses, ponds etc.), later erecting buildings, stadiums or dams in those places. They also were turned into gardens, gardens or fields, playgrounds or recreational areas. Every year, witnesses of these events (remembrances remain mainly from the years of the Rebirth, after 1990, when they were recorded), so it is only roughly possible to find out the burial places of the partisans and the territories of the tombs, to determine the number of partisans buried in them, and to name them. However, every such place is proof of the crimes committed by the invaders. The more data collected, the more real, specific and fair the history of Lithuania, occupied in the middle and second half of the 20th century, will remain for the future. [From the publication]