Aukštaitijos ir Žemaitijos paribio vietinių gyventojų savimonė

LTStraipsnio autorius, bando išsiaiškinti, kokį šalies plotą užima gyventojai, turintys žemaičių savimonę; kur yra žemaičiais save identifikuojančiųjų rytinė riba; ar ji sutampa su kalbininkų nustatytąja žemaičių ir aukštaičių dialektų skiriamąja riba. Straipsnyje remiamasi etnografinėse ekspedicijose surinktais duomenimis: 2002-2003 m. penkiasdešimtyje aukštaičių ir žemaičių tarmių paribio vietovių autorius interviu metodu apklausė apie 300 asmenų. Žemaičių saviidentifikacijoje dažniausiai minimas kriterijus – kitokia kalba. Žemaičių tarmės plotas per XX a. sumažėjo, o tai daro įtaką ir jų savimonei: daugėja vietinių gyventojų, gyvenančių etnografinės Žemaitijos teritorijoje, bet nelaikančių savęs žemaičiais. Aukštaitijos ir Žemaitijos regionų paribyje neretai vieno ir to paties kaimo gyventojai save identifikuoja skirtingai: vieni save laiko aukštaičiais, kiti žemaičiais, dar kiti nelaiko savęs nei vienais, nei kitais, o tik lietuviais. Gyventojų, save identifikuojančių žemaičiais, apgyventas plotas nesutampa su kartografuotu žemaičių tradicinės materialinės kultūros arealu, ir tik iš dalies sutampa su žemaičių tarmės plotu. Vyksta žemaičių asimiliacija, aukštaitėjimas arba „lietuvėjimas” atsisakant žemaitiškos savimonės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Regioninė tapatybė; Žemaitija (Samogitia); Aukštaitija; Paribys; Regional Self-conssciousness; Samogitia; Highland. Boundaries.

ENThe author of the article tries to find out the answers to these questions: what area of the country do the residents with the consciousness of Lower Lithuanian cover; where is the eastern borderline of people who identifies themselves as Samogitians; does this borderline coincides the dividing line, defined by the linguists, between dialects of Lower and Upper Lithuanian. The article uses the data collected during the ethnographical expedition. During the year 2002-2003 the author interweaved about 300 people in fifty parts of the periphery of Upper and Lower Lithuanian dialects. Different language is a commonly-used criterion of Lower Lithuanians’ self-identification. The territory of Lower Lithuanian dialect decreased in the 20th century. This influences their consciousness: increases the number of local residents who live in the ethnographic territory of Lower Lithuania, but do not identifies themselves as Lower Lithuanians. Often residents of the same village in the periphery of Upper and Lower Lithuania identifies themselves differently: some identifies themselves as Upper Lithuanians; others believe that they are Lower Lithuanians. Moreover, there are people who do not attribute themselves neither to Upper nor Lower Lithuanians; they identify themselves just as Lithuanians. The territory of the residents, who identify themselves as Lower Lithuanians, does not coincide with the cartographic area of traditional material culture of Lower Lithuanians, and coincides with the territory of the Lower Lithuanian dialect only partly. The Lower Lithuanians deny their consciousness. The assimilation and becoming Upper Lithuanian or real Lithuanian proceeds.

• Etnologija / Ethnology
• Sociologija / Sociology