LTRuošiantis Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas inicijavo ekspedicijas, kurias vykdyti pakvietė orientalistę dr. Galiną Miškinienę, šio teksto autorę, etnologę dr. Liną Leparskienę ir fotografą Artūrą Valiaugą. Dalyvauta Lietuvos totoriams svarbiuose renginiuose, apeigose, religinėse ir tradicinėse šventėse. Ekspedicijų metu užrašyti žmonių gyvenimo pasakojimai, mintys apie tikėjimą, tarpusavio santykius. Žurnale „Būdas“ Lietuvos totorių kultūros metus pradėsime nuo Subartonių (Varėnos raj.) kaimo, kur veikia Liusios ir Vlado Gaidukevičių įkurtas privatus totorių buities muziejus. Tai vienas iš tų muziejų, kurie būna neatsiejami nuo juos kuriančio žmogaus. Tad ši publikacija pirmiausia yra apie Butrimonių kaime, Milkanavičių šeimoje, augusią Liusią, atsikėlusią gyventi į Merkinės kraštą, iš kurio kilusi jos prosenelė ir močiutė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos totoriai; Butrimonys; Subartonys; Etninė kultūra. Keywords: Lithuanian Tatars; Butrimonys; Subartonys; Ethnic culture.
ENThe year 2021 was declared the Year of Lithuanian Tatar History and Culture. While preparing for it, the Lithuanian National Commission for UNESCO initiated expeditions, carried out by orientalist Dr Galina Miškinienė, ethnologist Dr Lina Leparskienė and photographer Artūras Valiauga. They collect image archives, record customs and the life stories of people of Tatar origin. In this publication, through the autobiographical narrative of Liusia Gaidukevičienė, the private Tatar livelihood museum, established together with her and her husband Vladas, is presented. The narrative and museum exhibits reveal the search for and transformations of Tatar cultural identity in recent decades. [From the publication]