LTStraipsnio objektas - lietuvių kelio, keliavimo deivė Čiužė, arba Gūžė. Tikslas - sutelkti istorinių šaltinių žinias, tyrinėtojų pasisakymus, tautosakos ir kalbos duomenis ir, visu tuo remiantis, išryškinti nagrinėjamos mitinės būtybės paveikslą, įvertinti jos patikimumą ir pateikti argumentus tiek vieno, tiek kito jos vardo naudai. Išvada: nors tyrinėtojų dažniau minima Gūžė, vis dėlto, atsižvelgiant į tautosakos bei kalbos duomenis, įtikimesnė atrodo Čiužė. Nors kaip suasmeninta mitinė būtybė, juolab deivė, abiem atvejais ji lieka abejotina. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kelionių deivė; Čiūžė; Gūžė; Tautosaka; Mitologija; Kalba. Keywords: Lithuanian travel-goddess; Čiūžė; Gūžė; Folklore; Mythology; Language.
ENThe Lithuanian theonym Čiužė was first mentioned by Jacob Brodowskij in his German-Lithuanian dictionary (c. 1740) as Reife Gott. Cyįe. The second mention was made by Phillip Ruhig in his Lithuanian-German dictionary (1747) though with another initial consonant as Guy, es, f. die Reijengottin der Heyden, i.e. Gūžė in modern orthography. Since then, various researchers took it arbitrarily according to their preference. Most of the cases are collected in this article and provided with corresponding linguistic and folkloric contexts, which allow evaluation of the credibility of each spelling. While each is actually possible, the spelling Čiužė seems to be more plausible, considering the rich lexical background (cf. noun fem. čiužė “one who slides”, adjective čiužas, čiužus “easy to go, well-run, smooth” etc.) and its appropriate usage in folklore (particularly in Shrovetide songs). Yet the consistent personified divinity remains somewhat questionable because of its absence in folklore. [From the publication]