Studentų finansinio raštingumo lygio ir jo poveikio iracionaliai finansinei elgsenai vertinimas

LTTaikomi finansinio raštingumo lygio vertinimo būdai tarpusavyje labai skiriasi. Taip pat dar vis pasigendama tyrimų, kuriuose kompleksiškai tiriami finansinio raštingumo lygį lemiantys veiksniai bei finansinio raštingumo ir iracionalios finansinės elgsenos ryšys. Tuo remiantis, straipsnio problemą atskleidžia šie trys probleminiai klausimai: 1. Kaip tinkamai įvertinti finansinio raštingumo lygį? 2. Kokie pagrindiniai veiksniai daro įtaką finansinio raštingumo lygiui? 3. Koks yra ryšys tarp finansinio raštingumo ir iracionalios finansinės elgsenos? Pavyko aptikti tik vieną išsamų Lietuvoje atliktą finansinio raštingumo tyrimą, kurį atliko Lietuvos bankas (2012). Tačiau šis tyrimas labiau vertina gyventojų finansinę elgseną, o ne gyventojų finansinio raštingumo lygį, nes pastarajam buvo skirti klausimai, kuriais tik teirautąsi, ar žinoma apie konkrečių finansinių produktų egzistavimą. Taip pat Swedbank (2010) yra atlikęs nedidelį finansinio raštingumo vertinimą šalies mokyklose. Pastaruoju laikotarpiu Lietuvoje taip pat atlikta ir keletas finansinės gyventojų elgsenos tyrimų (Bikas, 2008; Jurevičienė Gausienė, 2010; Taujinskaitė, 2011, Swedbank, 2011; Lietuvos bankas, 2012). Dalis tyrimų yra orientuoti konkrečiai į investuotojų finansinę elgseną (Bikas, Kavaliauskas, 2010; Macijauskas, 2012; Levišauskaitė, Kartašova, 2012).Tačiau Lietuvoje nėra tyrimų, kuriuose analizuojamas finansinio raštingumo ir iracionalios finansinės elgsenos ryšys ar kompleksiškai tiriami finansinio raštingumo lygį lemiantys veiksniai. Taip pat pasigendama konkrečiai į studentus orientuoto finansinio raštingumo vertinimo. Šio segmento minėto raštingumo lygio nustatymas yra labai svarbus aspektas, todėl, jog jauname amžiuje žmonės jau pradeda priiminėti svarbius finansinius sprendimus. Netinkami pasirinkimai šioje srityje daro neigiamą įtaką visai šalies finansų sistemai, todėl svarbu laiku identifikuoti šioje grupėje kylančią riziką. Šiame straipsnyje aprašomas atliktas finansinio raštingumo lygio vertinimas prisideda prie negausios šių tyrimų grupės Lietuvoje, padeda nustatyti problemines finansinio raštingumo sritis, identifikuoti finansinio raštingumo lygį lemiančius veiksnius bei nustatyti, koks yra ryšys tarp finansinio raštingumo lygio ir iracionalios finansinės elgsenos.Tyrimo objektas. Studentų finansinio raštingumo lygis, jį lemiantys veiksniai ir finansinio raštingumo lygio ryšys su iracionalia finansine elgsena. Tyrimo tikslas. Parengus finansinio raštingumo lygio vertinimo metodiką, nustatyti studentų finansinio raštingumo lygį, išskirti pagrindinius jį lemiančius veiksnius ir ištirti finansinio raštingumo lygio ryšį su iracionalia finansine elgsena. Tyrimo uždaviniai: 1. Atlikti finansinio raštingumo sampratos bei vertinimo metodų teorinę analizę. 1. Parengti finansinio raštingumo lygio vertinimo, jį įtakojančių veiksnių nustatymo ir ryšio su iracionalia finansine elgsena vertinimo metodiką. 2. Taikant sudarytą metodiką, įvertinti studentų finansinio raštingumo lygį. 3. Nustatyti pagrindinius veiksnius, kurie turi įtakos finansinio raštingumo lygiui. 4. Nustatyti finansinio raštingumo lygio ir iracionalios finansinės elgsenos ryšį. [Iš straipsnio, p. 69]Reikšminiai žodžiai: Finansinis raštingumas; Iracionali finansinė elgsena; Vertinimas; Studentas. Keywords: Financial literacy; Irrational financial behavior; Evaluation; Student.

ENCurrently in Lithuania there is no assessment which was aimed to evaluate students’ financial literacy level, also there is a critical shortage of complex financial literacy and irrational behavior relation research. Therefore, the aim of this paper is to develop a financial literacy assessment methodology to determine students’ level of financial literacy, to highlight its main determinants and to investigate the relation between financial literacy level and irrational financial behavior. Researches of this finance field are analyzed in the first part of this paper. Financial literacy assessment methodology is created, main financial literacy factors and irrational financial behavior elements are chosen in the second part of this work. Applied methodology results are shown in the third part of this work. It is estimated that students’ financial literacy level is average at Vytautas Magnus University. The least known areas for students are revealed: activity of credit union, financial instruments risk, principle of compound interest, consequences of euro establishment. It was found that the accumulation of money in a pension fund, studying at Economics and Management Faculty, year of study, male gender and age are positively related to the level of financial literacy. Work and borrowing from credit institution experiences have no impact. It was also found that the growth of financial literacy level does not reduce the occurrence of irrational financial behavior. [From the publication]