Emigracija iš Lietuvos 1918-1940 metais: mastai, kryptys, tendencijos

LTMigracijos fenomenas egzistuoja visose visuomenėse, nepriklausomai nuo epochos, valstybės valdymo formos bei visuomenės socialinio gyvenimo organizavimo būdų. Migracija, kaip visuomenės socialinio klimato rodiklis, puikiai atspindi valstybių ir visuomenių tarpusavio santykių konjunktūrą. Neabejotina, kad valstybei, turinčiai tvirtą valstybingumo pamatą, aiškias migracijos politikos gaires, yra daug lengviau kontroliuoti bei efektyviau formuoti migracijos politikos kryptis. Emigracija Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m. laikotarpiu buvo tiesiogiai veikiama daugybės socialinių veiksnių. Skurdus gyvenimas, nuolatinis pinigų trūkumas net būtiniausiems daiktams, maistui, socialinės apsaugos stygius lemdavo žmonių pasirinkimą išvykti užsienin, nekreipiant dėmesio į gresiančius pavojus. Dauguma lietuvių, stokodami duomenų apie užsienio valstybių ekonominę padėtį, patikliai reaguodavo į emigracijos biurų agentų skleistą melagingai pozityvią propagandą, tapusią pagrindiniu valdžios atstovų nekontroliuojamu bendrovių savininkų pasipelnymo šaltiniu. [Iš straipsnio, p. 19]Reikšminiai žodžiai: Emigracija; Migracija; Tarpukaris; Lietuva; Ekonominė krizė; Išeivija. Keywords: Emigration; Migration; The interwar period; Lithuania; Economic crisis; Exile.