Būrimas iš sapno ištraukų

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTRegis, visas Šleivytės fotoarchyvas yra sulipdytas iš sau pačiai suvaidintos pasakos-sapno-iliuzijos nuotrupų. Daugelis jų pažymėtos antspaudu „Foto Vėros Šleivytės". Ant kitų - įvairių fotoateljė atspaudai. Yra ir vaizdų be autoriaus, kartais tik nuojauta sako, kad jas užfiksavo pati Šleivytė. Vertinant fotoarchyvą, kaip visumą, autorystė tampa nebesvarbi, nes atskiros nuotraukos - tik ženklai, tarsi pačios tikrovės mini pasakojimai didesnėje istorijoje. Šleivytei fotografija yra tarsi Franęois Larouelle'o sukonstruotas „fotofikcijos" aparatas, kuriame susilydo ir technologijos nulemtas panašumas į tikrovę, ir neapibrėžtoje formoje užsifiksavęs „kvantinės" minties netikrumas, ir materialiais ženklais paversta neapibrėžto subjekto išgyventa patirtis, ir subjekto, kaip fotografo-filosofo, galutinumas. Taip mąstant fotofikcija, nors ir remiasi fotografijomis kaip galutinai suformuotais materialiais objektais, yra diskursyvi ir priklauso vaizduotei, yra grįsta spontaniškumu ir neapibrėžtumu. [...]. [Iš teksto, p. 283]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos XX a. istorija; Menininkai; Fotografija; Biografijos. Keywords: The Lithuanian XX c. history; Artists; Photography; Biografies.

ENIt seems Šleivytė's entire photographic archive is built from sediments of the fairytale-dream-illusion she was performing for herself. Many prints bear her stamp: 'Photo by Vera Šleivytė’ . Others have the stamps of various photo studios. There are some authorless images, and I have to trust only my gut feeling that they have been made by Šleivytė. In terms of the photo archive as a whole, authorship becomes unimportant because separate photographs are only signs, mini-stories of reality in a larger history. For Šleivytė, photography is like a 'photo-fiction' apparatus constructed by Franęois Larouelle, which melds the similarity to reality determined by technology, the uncertainty of 'quantum' thought recorded in an indeterminate form, the experience lived by an indefinite subject turned into material signs and the finality of the subject as a photographer-philosopher. If treated this way, although photo-fiction is based on photographs as finally formed material objects, it is discursive and belongs to imagination, is founded on spontaneity and indeterminacy. [...]. [Extract, p. 283]