Johanas Hiksa - Verkių dvaro fotografas

LTVerkiai nuo seniausių laikų garsėjo kaip viena vaizdingiausių vietų Vilniaus apylinkėse. Vos už keleto kilometrų nuo miesto centro nutolusi vietovė, įsikūrusi Neries dešiniajame krante ant aukšto upės šlaito, išsiskyrė ypatingo grožio reljefu ir gamtos įvairove. Pagonybės laikais čia buvo didžiųjų Lietuvos kunigaikščių valdos: dirbamos žemės, pievos ir mėgstami jų medžioklės miškų plotai. Verkių dvaro istorijos pradžia siekia Lietuvos krikšto metus. 1387 m. Vasario 17 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, įsteigęs Vilniuje vyskupiją, Verkius ir aplinkines žemes privilegija dovanojo pirmajam Vilniaus vyskupui Andriui. Nuo tada iki XVIII a. Pabaigos Verkiuose viešpatavo Vilniaus vyskupai, o dvaras priklausė Vilniaus vyskupo stalo valdoms. Pirmiausia čia buvo pastatyta medinė vasaros rezidencija, o ilgainiui, keičiantis šeimininkams, medinius pastatus pakeitė puošnūs mūriniai rūmai, kurie buvo tinkami gyventi ne tik vasarą, bet ištisus metus. Įvairių tyrinėtojų publikuotuose šaltiniuose skelbiamos negausios ir fragmentiškos istorinės žinios rodo, kad Verkiuose rezidavo Vilniaus vyskupai Andrius, Albertas Radvila, Eustachijus Valavičius, Abraomas Vaina, Aleksandras Sapiega, Konstantinas Kazimieras Bžostovskis ir Ignotas Jokūbas Masalskis. Kiekvienas jų prisidėjo prie Verkių dvaro gyvavimo istorijos, vieni daugiau dėmesio skyrė žemdirbystei ir verslui plėtoti, kiti labiau rūpinosi reprezentaciniu dvaro įvaizdžiu: statė puošnius rūmus, užveisė parką, stengėsi savo rezidenciją paversti prabangia ir patrauklia, aukštuomenės lankoma vieta. [Iš straipsnio, p. 8]

ENThe photos in Johann Hiksa’s albums stored in the National Museum of Lithuania are arranged in the order known only to their compiler. Most of them have not been attributed. A place and a date - or just one of such references - are indicated next to some of the photos. One of the three albums is of a large-format (36.5 x 55cm), whereas the other two are smaller (24.9 x 35cm and 39.5 x 27.5cm). The large alburn contains 239, and the smaller ones - 112 and 133 photos, respectively. Based on the themes, the photo albums could be divided into three groups. One group comprises the images of the exterior and the interior of Verkiai Manor House, the images of the park, the photos of farm buildings, and the portraits of servants. The second group consists of the photos taken during the journeys around European cities (most of them taken in the resorts of the French Riviera), the pictures of Prince Peter of Sayn-Wittgensteins villas in Brittany and elsewhere. Lastly, a significant amount of photos contain hunting images of the Hohenlohe- Schillingsfürst family as well as their hunted trophies. The aforementioned albums also include the photos of the photographer’s family members and close relatives. Some of the photos were made in the 1900s and 1910s, when the Hiksa family no longer lived in Verkiai. The technical quality of the photos shows that Johann Hiksa was an amateur photographer. Nevertheless, some of the captured images are highly unique. For example, when Johann Hiksa was in Nice, he managed to photograph a burning restaurant on the seashore. [Extract, p. 264]