VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija
- Lietuvių kalba / Lithuanian
- Anglų kalba / English
LT1. 1941 m. birželio 23 d. sukilimo metu partizanai kovojo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, tačiau dėl spontaniškai susiformavusių partizaninių būrių gausos buvo sudėtinga centralizuotai koordinuoti visų būrių veiksmus. Intensyviai veikianti vokiečių propoganda stengėsi perteikti įtaigų žydų-bolševikų įvaizdį, o tai klaidino kai kuriuos partizanus (kaip ir dalį lietuvių visuomenės), kurie, imdamiesi “teisingumo” vykdymo suimdami žydus, o kai kada ir žudydami juos, iškreipė sukilimo prasmę. Toji dalis partizanų tapo gerai apgalvoto vokiečių plano - vietinių kolaborantų įjungimo į žydų naikinimą — pirmosiomis marionetėmis. 2. Suformavus TDA batalioną buvo sudarytos sąlygos sistemingam ir masiniam žydų žudymui, kurį VII forte daugiausiai vykdė bataliono I ir III kuopos kariai prižiūrint bei aktyviai dalyvaujant keliems vokiečių karininkams su keliomis dešimtimis karių. 3. Išsigelbėti iš VII forto žydams dažniausiai pavykdavo pasinaudojus sargybos budrumo stoka, atsiradusia dėl besaikio alkoholio vartojimo, taip pat kai kurių bataliono karių pagalba arba Kauno karo komendanto J. Bobelio noru išlaisvinti kelias dešimtis 1919 metų kovų už Lietuvos nepriklausomybę dalyvių.4. Pagrindinės egzekucijų vietos forte buvo trys: 1) užnugario griovyje (fosoje), dešinėje pusėje nuo įvažiavimo į fortą; 2) susprogdinto puskaponierio vietoje, dešinėje forto pusėje; 3) forto kairiajame artilerijos kieme, kur buvo laikomi vyrai. Visą VII forto teritoriją galima įvardyti kaip žudynių vietą, nes, pavyzdžiui, sargybiniai vesdavosi žydų tautybės moteris į atokesnes forto vietas tam, kad galėtų jas išprievartauti, o vėliau - nušauti. 5. Masinės Kauno gyventojų žudynės VII forte vyko nuo 1941 m. birželio 30 d. iki liepos 6 d., o retas mažų grupelių naikinimas tęsėsi iki pat liepos 19 d. Oficialiai VII forto koncentracijos stovykla buvo uždaryta 1941 m. rugpjūčio 10 d. 6. Žydų tautybės asmenų žudynės Kaune 1941 metų vasarą, įskaitant ir žudynes VII forte suplanavo ir įgyvendino III Reicho represinės struktūros - SS brigadenfiurerio F. W Stahleckerio vadovaujama Operatyvinė grupė A bei šiai grupei priklausantis 3-asis operatyvinis būris, vadovaujamas SS štandartenfiurerio Karlo Jagerio. Lietuvos vietinių gyventojų įtraukimas į žydų žudynes buvo svarus šio plano akcentas. [Iš teksto, p. 74-75]Reikšminiai žodžiai: Holokaustas Lietuvoje; Kauno VII fortas. Keywords: The Holocaust in Lithuania; The Seventh Fort of Kaunas.
EN1. During the uprising on 23 June 1941 the partisans had fought for the restoration of Lithuanian independence, but because of the abundance of spontaneously formed partisan squads it was difficult to coordinate centrally all the activities of the squads. Intensely active German propaganda had attempted to convey a suggestive Jewish- Bolshevik image, which was confusing to some partisans (also the part of Lithuanian society), who, taking the performance of the “justice” by arresting the Jews, and in some cases killing them, twisted the sense of uprising. That part of the partisans had became the first puppets of well-thought German plan - incorporation of local collaborators in the destruction of the Jews. 2. The formation of NLP Battalion had made conditions for systematic and mass murder of the Jews, which were implemented in the Seventh Fort by the soldiers of 1st and 3rd companies, mostly under the supervision and active participation of several German officers with several tens of soldiers. 3. Several tens of Jews had managed to escape from the Seventh Fort while using the lack of lookout of the guards, resulting of excessive alcohol consumption, as well as with the help of some battalion soldiers or with desire of Kaunas Military Commandant J. Bobelis to release few tens of participants who had fought in 1919 for the independence of Lithuania.4. Three main places of execution had been in the fort: 1) in the back of moat, on the right side from entrance to the fort, 2) in the place of exploded half-caponier, on the right side of the fort, 3) in the left yard of artillery of the fort, where Jewish men had been kept. The entire Seventh Fort area can be identified as the murder location, because for example, the guards had been taking Jewish women in more outer places of the fort in order to rape them, and then — to shoot. 5. Mass massacre of Kaunas population took place in the Seventh Fort from 30 June till July 6 1941, and rare decimation of small groups had continued until 19 July. Officially concentration camp of the Seventh Fort had been closed on 10 August 1941. 6. Murder of the Jewish people in Kaunas in the summer of 1941, including the massacre of the Seventh Fort, had been planned and implemented by repressive structure of the third Reich: Operational team A led by - SS-Brigadenfuhrer Walter Franz Stahlecker and dependent to that group the 3rd Operational team, headed by SS-Standartenfuhrer Karl Jaeger. Implication of Lithuanian local population into the Jewish massacre had been a significant focus of this plan. [Extract, p. 156-157]
