Klaipėdos krašto bažnytinė padėtis 1919-1945 m.
LTIki 1919 m. Klaipėdos kraštas priklausė Vokietijos Rytų Prūsijos provincijai. Lietuviškai kalbantys gyventojai čia sudarė daugumą. Apie religinį ir bažnytinį lietuvių aptarnavimą Prūsijoje jau plačiau rašyta.1 Šiame leidinyje pristatysime tik Klaipėdos krašto bažnyčios padėtį po 1919 m., kai kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos, ir po 1923 m., kai buvo prijungtas prie Lietuvos ir jam suteikta plati autonomija. Kraštas buvo evangeliškas, katalikai sudarė tik labai nežymią tikinčiųjų mažumą. Bet vis dėlto net ir prijungtos prie Lietuvos, krašto parapijos nesusijungė su Lietuvos liuteronų parapijomis į bendrą bažnyčią. Rytų Prūsijos provincinei bažnyčiai priklausančios krašto parapijos (jų tada buvo 31) 1925 m. sudarė savarankišką bažnyčią, priklausiusią Prūsijos bažnyčios unijai. Šiame straipsnyje ir bus kalbama apie suirutę, kraštą atskyrus nuo Vokietijos, ginčus dėl bažnytinės padėties ir bažnytinį gyvenimą krašte 1919-1945 m. [Iš straipsnio, p. 277]Reikšminiai žodžiai: Reformacija; Klaipėda; Evangelikai; Tikėjimas; Vokietija. Keywords: Reformation; Klaipėda; Evangelists; Believe; Germany.
