"Mano elementorius buvo Homeras"

LTFrazė, ištarta Arvydo Šliogerio pokalbyje su Virginijumi Gustu reikalingoje, dar suspėtoje knygoje Pokalbiai apie esmes. „Ar taip galėjo būti, ar tai įmanoma“, – paklausė Giedrė Šmitienė, fenomenologė, literatūros, tautosakos tyrinėtoja, dėl tokio ir mano knygos apie Arvydą Šliogerį pavadinimo. Aišku, kad tai metafora, metafora-simbolis, filosofo išsisunkta iš dar miglotų ankstyvųjų patirčių. Dalis patirčių, ypač ankstyvųjų, apskritai yra neaiškios, apgaubtos miglų. Jei sąmonė už jų užsikabina, jei ima justi, kad tai esminga, ima šviesinti, skaidrinti, formuluoti. Homeras, kuris buvęs jo vadovėlis, yra viena laimingųjų Arvydo Šliogerio formulių, savotiška epifanija, nušvitusi po ilgos dvasios kelionės su antika, su graikais, filosofais, istorikais, rašytojais. Su šypsena galima pasakyti, kad septyniolikmečiui skaityti Homerą nuobodu, gal ir neįmanoma, o keturmečiui, sėdinčiam ant tėvo kelių, – kaip tik. Keturmečiui nieko nėra negalima. Homero motyvas Šliogerio tekstuose, ypač eseistiniuose, tarsi sujungia ir Itakę, kaip sugrįžimo orientyrą, ir kaip numanomą filotopijos giją, ir Odisėją, kaip esminę jo vaizdinio mąstymo figūrą. Pokalbiuose apie esmes (2013) apie Odisėją: „Beveik visose mano knygose jis yra centrinė simbolinė figūra, o ypač man brangiausiose knygose – Daikte ir mene ir Niekyje ir Esme. Matyti, nuo tos knygos, iš kurios mokaisi skaityti, niekur ir niekada nepabėgsi. Odisėja visada su manimi“. [Iš straipsnio, p. 2]Reikšminiai žodžiai: Arvydas Šliogeris; Graikų pasaulėvaizdis; Filologija; Filosofinė kalba; Sveikas protas. Keywords: Arvydas Šliogeris; Greek worldview; Philology; Philosophical language; Common sense.