Lietuviškoji holokausto Lietuvoje istoriografija

LTLietuvos žydų bendruomenės - maždaug 200 tūkst. žmonių - žūtis 1941-1944 m. yra vienas svarbiausiųjų Įvykių naujųjų laikų Lietuvoje ir bene juodžiausias puslapis visoje ilgaamžėje lietuvių tautos istorijoje. Pralietu žydų krauju ir pasisavintu jų turtu susitepė tūkstančiai lietuvių. Akivaizdu, jog žydų genocidą sugalvojo, planavo ir organizavo naciai. Visose vokiečių okupuotose ar kontroliuotose šalyse į žydų žudynes įsijungė arba buvo įtraukti kai kurie vietos gyventojai. Holokausto Lietuvoje išskirtinumą Europos kontekste sudaro šie ypatumai: 1) lietuviškųjų institucijų - 1940 m. pabaigoje Berlyne iš visų politinių partijų veikėjų sudaryto Lietuvių aktyvistų fronto, 1941 m. vasarą Kaune šešias savaites gyvavusios Laikinosios vyriausybės, visus karo metus veikusių lietuviškųjų vietinės valdžios įstaigų, policijos, iš lietuvių sudarytų karinių formuočių - tiesioginis ar netiesioginis prisidėjimas prie žudynių; 2) dėl aibės priežasčių, kurių svarbiausioji buvo 1940-1941 m. sovietinė okupacija, didesnis pagrindinių šalies gyventojų lietuvių priešiškumas žydams; 3) forsuotas, iš esmės be parengiamųjų etapų, jau nuo pirmųjų karo dienų vykęs žydų naikinimas. Iki metų pabaigos buvo sunaikinta trys ketvirtadaliai Lietuvos žydų, kai Europos mastu holokaustas prasidėjo tik nuo 1942 m. pradžios, po Vansee (Wannsee) konferencijos; 4) didžiulis sunaikintų Lietuvos žydų, maždaug 95 proc., skaičius. [Iš straipsnio, p. 83]Reikšminiai žodžiai: Holokaustas; Lietuva; Lietuvos istoriografija. Keywords: The Holocaust; Lithuania; The historiography of Lithuania.