Gyventi muzika
LTDabar, kai pasaulis išgyvena tokį ypatingą laiką, kai žmonija mąsto, kas ji, kaip būti kiekvienam individui, jiems tarpusavyje, planetoje ir begalinėje Visatoje, pravartu atsigręžti ir atsiremti į filosofiją, bet ne dogmatišką teorinę mintį, o į tai, kas būčiai iš buities ir atvirkščiai. Neklasikinės filosofijos pradininkas, iracionalios valios metafizikos mąstytojas Arthuras Schopenhaueris (1788–1860) – gyvenimo filosofas, jo minčių, dėmesio centre – žmogaus būtis ir būdas būti, kuris aiškintas visa valdančia valia. A. Schopenhauerio meno filosofijoje laikytasi meno rūšių hierarchijos principo, nes kiekviena rūšis skiriasi meninės kalbos specifika, bet visgi visų galutinis tikslas vienas – iškelti idėją. A. Schopenhaueris muziką laikė aukščiausiuoju menu: „Jei pavyktų surasti visiškai teisingą, tobulą ir į detales įsismelkiantį muzikos paaiškinimą, kitaip sakant, jei pavyktų sąvokomis išsamiai pakartoti tai, ką ji išreiškia, visa tai būtų pakankamas pasaulio pakartojimas ir paaiškinimas sąvokomis, arba visiškas pasaulio atitikmuo, t. y. būtų tikroji filosofija.“ Filosofo manymu, muzika yra tam tikras pasaulio ir pačios būties atspindys, atvaizdas – atitikmuo, todėl ji yra „tobulas metafizinės pasaulio esmės pažinimo instrumentas“. Tikslingai pokalbiui kviečiamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Fortepijono katedros docentas Daumantas Kirilauskas – pianistas, kurio atliekama muzika pasižymi ypatinga filosofine gelme, sutelktu skambesiu, iš tiesų atliepiančiu A. Schopenhauerio mintį, jog muzika yra tasai tikrasis pasaulio esaties atvaizdas, kurį tereikia išgirsti, priimti, mąstyti ir suvokti. Tegul pokalbyje susitinka A. Schopenhauerio filosofija ir pianisto D. Kirilausko muzikinės patirtys, pajautos, jų skambesio ataidai. [Iš straipsnio, p. 2]Reikšminiai žodžiai: Daumantas Kirilauskas; Fortepijoninė muzika. Keywords: Daumantas Kirilauskas; Piano music.
