LTEtinis rašytojo mąstymas netapatintinas su didaktinės literatūros kūrimu. Didaktinė literatūra išsiskiria ne tuo, kad autorius perteikia skaitytojui dorinių pamokymų, o tuo, kad implikuotas skaitytojas (skaitytojas, kuris numanomas kaip pagrindinis autoriaus adresatas) yra autoriaus gyvenamojo meto ir erdvės žmogus. O jei kalbėtume ne apie tokią didaktinę literatūrą siaurąja prasme, o apie literatūrinę didaktiką plačiąja prasme, pastebėtume, kad didaktikos turi kiekvienas tekstas ar/ir kūrinys: kiekvienas tekstas formuoja tam tikrą skaitytojo nuostatą dorybių, vertybių atžvilgiu (pavyzdžiui, jei tekstas teigia, kad dorybių pasaulis nesvarbus, tai irgi yra dorinės nuostatos formavimas). Gilus ir savitas etinis mąstymas būdingas Leono Peleckio-Kaktavičiaus, – rašytojo, leidėjo, literatūros ir kultūros tyrinėtojo, – prozai: romanui Šuns plaukai (2019), novelių ir apsakymų knygai Raudona kėdė fontano viduryje (2020). [Iš straipsnio, p. 78]Reikšminiai žodžiai: Leonas Paleckis-Kaktavičius; Proza; Humanitarinė teorija; Etika; Egzistecinė patirtis. Keywords: Leonas Paleckis-Kaktavičius; Prose; Humanitarian theory; Ethic; Existential experience.