Studentų vertybinių orientacijų ypatumai

LTŠiuolaikinėje diskusijoje apie vertybinių orientacijų prigimtį ir pobūdį išsiskiria dvi kryptys: 1) vertybė traktuojama kaip nuoroda į tikslą ir ji iškyla prieš žmogų kaip tai, kas turi būti; 2) vertybė suprantama kaip realiai funkcionuojanti, t. y. kaip socialinio elgesio reguliatorius. Straipsnyje pristatomas empirinis tyrimas, kurio tikslas — nustatyti, ar vertybių eiliškumo viršūnėje esančios individo vertybės yra aktyviai funkcionuojančios, ar, priešingai, yra siekiamybė, idealas, „kažko trūkumas“. Tiriamieji — 630 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. [...] Nustatyta, kad studentų vertybiniai prioritetai yra „savęs realizacija ir nepriklausomybė“ (M = 2,16; σ = 0,56), „pripažinimas ir pagyrimas“ (M = 2,09; σ = 0,57), „palankumas ir pagalba“ (M = 2,08; σ = 0,56). Pastaroji vertybė dažniausiai ir realizuojama gyvenime (M = 1,89; σ = 0,46). Studentams mažiausiai vertinga „ramaus gyvenimo ir atsipalaidavimo“ vertybė (M = 1,42; σ = 0,91) bei „galėjimas valdyti ir turėti įtakos kitiems“ (M = 1,43; σ = 0,83). Nustatyta statistiškai reikšminga teigiama koreliacija (p = 0,000) tarp visų vertybių reikšmingumo tiriamajam ir tarp tą vertybę atitinkančio elgesio poreiškio dažnumo. Glaudžiausias ryšys tarp vertybės reikšmingumo ir tą vertybę atitinkančio elgesio poreiškio dažnumo užfiksuotas pagal „Kontaktų ir bendravimo“, „Valdžios ir įtakos“, „Ramybės ir atsipalaidavimo“ skales (visi τb = 0,42; p = 0,000). Taigi galima teigti, kad vertybės atlieka socialinio elgesio reguliatoriaus vaidmenį ir rodo ketinimą veikti kurioje nors asmenybės socialinio aktyvumo srityje. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Vertybinės orientacijos; Vertybiniai prioritetai; Elgesys; Value orientation; Value priorities; Behavior.

ENTwo trends may be distinguished in a contemporary discussion about the nature of value orientation and character: 1) value is treated like a reference to a purpose and it rises against the human like it has to be, 2) value is understood like it operates in a particular way, i.e. like a regulator of social behaviour. An empirical research is presented in the article. Its purpose was to identify if the values of an individual that are on the top of the value hierarchy, function in an active way, or, on the contrary, an ambition, ideal, “lack of something”. The students of Lithuania’s high schools were surveyed. A method of the questionnaire “My Contemporary Value Orientation” by R. Ullrich and R. De Muynck (1998 d) was used during the research. It was estimated that students’ value priority is the self-realisation and independence (M = 2.16; σ = 0.56), appreciation and commendation (M = 2.09; σ = 0.57), acceptance and contribution (M = 2.08; σ = 0.56). The latter value is the most often implemented in life (M = 1.89; σ = 0.46). The statistically significant positive correlations (p = 0.000) were identified between the importance of all values to the investigated and the frequency of behaviour which conforms that value. The closest connection between value importance and the frequency of behaviour manifestation was registered under the scales of contact and communication, authority and influence, tranquillity and relaxation (all τb = 0.42; p = 0.000). It is true to maintain that the role of social behaviour regulator is performed by values and it shows an intention to act in some social activity field of an individual.