Idea unii jagiellońskiej na Litwie w końcu XIX - na początku XX w.

• Jogailaičių unijos idėja Lietuvoje XIXa. pabaigoje - XXa. pradžioje
• Idea of the Jagiellonian union in Lithuania in the late 19th century and in the early 20th century

LTŠiame straipsnyje analizuojama „Jogailaičių unijos” atgaivinimo idėja Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Čia tvirtinama, kad šios idėjos nerėmė nei žydai, nei baltarusiai, bet visų pirma – lietuviai, o tik lenkų visuomenės lyderiai. Jei lietuviai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ir kalbėjo apie kokios nors federacijos planus, tai tokios idėjos nebuvo siejamos su Abiejų Tautų Respublikos tradicijų tąsa. Lietuvių politinių srovių lyderiai puoselėjo Lietuvos ir kitu šalių federacijų planus dėl to, kad manė Lietuvą esant per silpna sukurti nepriklausomą valstybę, arba manydami, kad Europoje po imperijų suirimo dominuos ne absoliutų suverenumą turinčios valstybės, bet jų federacijos. Dauguma lietuvių veikėjų „Jogailaičių unijos” atgaivinimą traktavo ne tik kaip egzistencinę grėsmę politiniam lietuvių savarankiškumui, bet ir kultūrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių ir lenkų santykiai; Lietuvių nacionalinis judėjimas; Jogailaičių unijos gaivinimo idėja. Keywords: Polish-Lithuanian relations; Lithuanian national movement; The idea of resurrecting the Jagiellonian Union.

ENThis article is dedicated to the idea of resurrecting the ‘Jagiellonian Union’ in the former territory of the Grand Duchy of Lithuania in the late 19th and the early 20th century. The author claims that the idea of the ‘Jagiellonian Union’ was not supported by neither Jews, nor Belarusians, nor – above all – Lithuanians. Only leaders of the Polish community opted for it. Even if the Lithuanians considered establishing a federation at the turn of the 19th and 20th centuries, this idea was not associated with the desire to continue the tradition of the Polish-Lithuanian Commonwealth. Representatives of Lithuanian political currents made plans to create a federation of Lithuania and other countries either because the Lithuanian potential of maintaining an independent state seemed too weak to them, or because there was a belief that the post-imperialist Europe would not be dominated by the countries with total sovereignty, but the federated ones. Most Lithuanian activists treated the reactivation of the ‘Jagiellonian Union’ as an existential threat not only to the political independence of Lithuanians, but also to their cultural identity. [From the publication]