LTSumanymas tirti neįgyvendintus XX amžiaus Vilniaus projektus kilo prieš gerus trejus metus, galvojant apie pirmąją Vilniaus miesto muziejaus parodą. Tuo metu muziejus dar nė neegzistavo ir lengvai galėjo atsidurti tarp Vilniaus utopijų. Vienas muziejaus idėjos vystytojų, istorikas Karolis Kučiauskas papasakojo apie Turniškių marias, vėliau dėmesį patraukė architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio citata apie Vilnių kaip „tarpkontinentalinį susisiekimo mazgą“ ir sprendimas idėją paversti kūnu buvo priimtas. Neįgyvendintų projektų peržiūra leido pajusti skirtingų laikotarpių dvasią, pažinti alternatyvias Vilniaus vystymo galimybes ir geriau suprasti miesto formavimą. XX amžiuje politinė valdžia Vilniuje keitėsi net dešimt kartų, tačiau politikai, miesto planuotojai ir architektai, nepaisydami įvairiausių ideologijų ir režimų, žadėjo sukurti geresnį pasaulį, geresnį Vilnių ir geresnę visuomenę. Daugiau kaip šimtas XX amžiuje sukurtų urbanistinių, architektūrinių, memorialinių ir inžinerinių projektų galėjo pakeisti Vilnių, bet taip ir liko popieriuje. Kai kurie jų buvo per drąsūs, kai kurie - utopiniai, kai kurie - kurioziški. Daugelis netapo tikrove dėl lėšų ar laiko stygiaus, kiti kad nelaimėjo konkursuose. Tam tikri Vilniaus projektai tarsi užkerėti - Lukiškių aikštės, Tauro kalno, pagrindinio stadiono, paminklų vizijos buvo svarstomos visą praeitą šimtmetį ir kaitina vaizduotę iki šiol. [...]. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Architektūra; Neįgyvendinti projektai. Keywords: Vilnius; Architecture; Unrealized projects.