"Naujojo humanizmo" visuomenės organizacijos modelis: politinė vaizduotė ir atmintis
LTNagrinėjama tarpukario lietuvių katalikų intelektualų (A. Maceinos, S. Šalkauskio, P. Dielininkaičio ir kt.) puoselėta „Naujojo humanizmo“ visuomenė ir jos politinės organizacijos modelis, pagrįstas „organiškosios demokratijos“ koncepcija. Aptariami jo principai ir funkcionavimo ypatumai. Jaunųjų intelektualų skelbta pertvarka parodoma kaip politinės dermės paieška autoritarizmą derinant su parlamentarizmu ir taip bandant įveikti demokratijos netobulumą. Kartu parodoma, kad kai kurios jų politinės įžvalgos pasirodė pranašiškos ir susisieja su nūdienos mūsų politinio gyvenimo tendencijomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Naujojo humanizmo" visuomenė; "Organiškoji demokratija"; Socialinis teisingumas; Autoritarizmas; Parlamentarizmas; Korporatyvizmas; Valstybė; Individas; Bendruomenė; "New humanism" society; "Organic democracy"; Social justice; Autoritarianism; Parlamentarism; Corporativism; State; Individual; Natural communities.
ENThe article examines the idea of the “new humanism” society promoted by pre-war Lithuanian Catholic intellectuals (A. Maceina, S. Šalkauskis, P. Dielininkaitis, and others) and its political organisation model, based on the concept of “organic democracy”. The article discusses its principles and functioning. The reform propagated by the young intellectuals is shown as the search for political concord by means of combining authoritarianism with parliamentarism, thereby attempting to overcome the flaws of democracy. The article shows that some of their political insights turned out to be prophetic and have relation to the contemporary trends in our political life.
