LT1940-1990 m. Lietuvoje vykęs Pasipriešinimas buvo lietuvių tautos ir ištikimų Lietuvos valstybei piliečių laisvės kova už valstybinę nepriklausomybę, laisvę ir demokratiją, vedama tiek karinėmis, tiek taikiomis priemonėmis. Šių savarankiškos strategijos bei taktikos sąlygotų pasipriešinimo veiksmų raida, pagrindiniai bruožai bei pokyčiai yra istorinio tyrinėjimo objektu. Atsižvelgiant į Lietuvos užgrobėją, skiriami trys vientiso ir unikalaus istorinio reiškinio - Pasipriešinimo - tarpsniai: 1940-1941 m., 1941-1944 m., 1944-1990 m., kurių kiekvienas gali būti tiriamas ir atskirai. Trečiasis tarpsnis pagal kovos intensyvumą, apimtį, pavidalus bei būdus skaidosi vėlgi į tris dalis: 1944-1953 m., 1954- 1988 m., 1988-1990 m. Pasipriešinimas užgrobėjui 1944-1953 m. vyko partizaninių kovų pavidalu ir dažnai partizaninis sąjūdis asocijuojasi su Rezistencija kaip visuma. Dėl karinių veiksmų vyravimo šis tarpsnis vadintinas Lietuvos Pasipriešinimo karu arba tiesiog Lietuvos karu, kurį sukėlė antroji Sovietų Sąjungos agresija ir okupacija. Lietuvos kare išskiriami du pagrindiniai laikotarpiai: ofenzyvinis (1944 m. vasara-1946 m. pavasaris) ir defenzyvinis (nuo 1946 m. vasaros). Ofenzyvinis Pasipriešinimo karo tarpsnis pagal K.K. Girniaus periodizaciją yra pirmasis partizaninių kovų etapas. Jis turi aiškiai nusakomą pradžią ir pabaigą, savitą problematiką, kurios analizė leidžia pagilinti bendrosios Pasipriešinimo problematikos supratimą, patvirtinti, papildyti ar ištaisyti iki šiol egzistavusias išvadas bei padaryti naujas. Šis lūžinis Pasipriešinimo momentas, kuomet lietuvių tautos laisvės kova pasiekia kulminaciją, tapdama visuotine, analogiška Antrojo pasaulinio karo metu kitose šalyse vykusioms karinėms rezistencinėms kovoms, nusipelno atskiro monografinio tyrinėjimo.Reikšminiai žodžiai: Partizanai; Rezistencija; Karas; SSRS; Represijos. Keywords: Partisans; Resistance; War; USSR; Repressions.