Prieš tikimybių teoriją: apie Jono Kubiliaus rektorystės Vilniaus universitete pradžią

LTTą karštą 1958 m. vasarą, kai Juozas Bulavas dėl nepateisinto partijos pasitikėjimo ir pridarytų „grubių politinių ir ideologinių klaidų“ buvo nušalintas nuo Vilniaus universiteto rektoriaus pareigų, Jonas Kubilius jau buvo apsigynęs daktaro disertaciją ir užsitarnavęs kylančios tiksliųjų mokslų žvaigždės reputaciją, dirbo Fizikos-matematikos instituto direktoriaus pavaduotoju ir turėjo 11 metų partinį stažą. Vis dėlto tikimybė, kad būtent jis gali užimti atsilaisvinusią rektoriaus kėdę, iš pirmo žvilgsnio atrodė(o) niekingai maža. Visai pagrįsta būtų manyti, kad pagrindinei sudėtingos sovietinės respublikos aukštojo mokslo įstaigai, juolab po ją gerokai supurčiusių 1956–1958 m. įvykių, turėjo būti ieškoma vyresnio, ideologiškai labiau pasikausčiusio ir didesnę nomenklatūrinio darbo patirtį turėjusio asmens. Kas gi galėjo paskatinti LKP CK ganėtinai rizikingam sprendimui – skirti į rektorius komplikuotos biografijos ir per daug neišbandytą, nors ir labai talentingą bei perspektyvų mokslininką? Ar partinė valdžia buvo patenkinta pirmaisiais pasitikėjimo kreditą gavusio jauno rektoriaus žingsniais?. [Iš teksto, p. 51]Reikšminiai žodžiai: Kubilius, Jonas; Vilniaus universitetas; Rektorius; Komunistų partija; Bulavas, Juozas. Keywords: Kubilius, Jonas; Vilnius university; Rector; Communist party; Bulavas, Juozas.