Kvepianti kasdienybė: parfumerija XIX–XX a. sandūros Vilniuje ir už jo ribų

LTXIX–XX a. sandūros Lietuvoje gyvenusių kilmingųjų ir pasiturinčiųjų sluoksnių kasdienybės kultūrą šalia kitų jai derančių epitetų galėtume apibūdinti kaip kvepiančią – ir tai nebūtų perdėta1. Vis dėlto apie tai bylojančių istorinių studijų ir tekstų kol kas neturime, priešingai nei Vakarų Europos humanitarikoje – panašios temos jau kelis dešimtmečius ten nagrinėjamos tiek aukštojo mokslo institucijose, tiek pristatomos platesnei publikai skirtuose leidiniuose. Tiesa, būta ir pas mus pavienių paminėjimų įvairių tyrimų kontekste, tačiau parfumerija šiuose darbuose anaiptol nėra nagrinėjamos temos ašis, o tik spalvingesnis šalutinis dėmuo, užimantis visai nereikšmingą (ir, turint galvoje studijų apimtį, – net nepastebimą) vietą2. Vis dėlto sklaidant ano laikmečio memuarus, literatūrinius tekstus, rankiojant iš jų paskirus faktus ir net smulkiausias, rodos, visiškai nereikšmingas detales, aiškėja parfumerijos naudojimo bei kvėpinimosi kultūros bruožai, ryškėja Vilniaus krautuvių ir vaistinių, kuriose buvo galima įsigyti kvepiančios produkcijos, žemėlapio kontūrai. Vartydami periodiką ir fiksuodami joje publikuojamas kvepalų reklamas sužinome tai, ką pirkliai čia atveždavo ir siūlydavo vietos žmonėms – ir kaip Vilnius, anuomet buvęs vienos iš Rusijos imperijos gubernijos centru, galėjo atrodyti platesniame, parfumerinės kultūros požiūriu itin sparčiai augančiame Vakarų Europos kontekste. [Iš teksto, p. 45]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Kasdienybė; Kvapai; Parfumerija. Keywords: Vilnius; Everyday life; Scents; Perfumery.