LTEdvardas Gudavičius buvo vienas iš nedaugelio Lietuvos istorikų, XX a. 10 dešimtmetyje intelektualiai pasirengęs svarstyti aukščiau paminėtus klausimus ir imtis sudėtingos, daug pastangų, laiko reikalaujančios visuomenės edukacijos veiklos. Šis vėlai į praeities tyrimų lauką iš inžinerijos pasaulio atėjęs žmogus (būdamas 41-erių apsigynė istorijos mokslų kandidato disertaciją) esminių Lietuvos valstybės, visuomenės ir istorijos mokslo permainų metu atliko itin svarbų - istorijos inžinieriaus - vaidmenį. Savo akademiniuose straipsniuose, monografijose, interviu, mokslo populiarinimo tekstuose ir Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje rodytoje laidoje „Būtovės slėpiniai“ (transliuotoje 1993-2004 m.) minėtas istorikas nuosekliai konstravo naują didįjį istorinį pasakojimą apie Lietuvos istorijos raidą, žvelgiant j ją iš ilgalaikės perspektyvos - civilizacijų kaitos kontekste, taip pat - apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietą Vidurio ir Vakarų Europos bei pasaulio istorijoje. Kaip ne kartą yra nurodęs pats mokslininkas, šio didžiojo pasakojimo pagrindu tapo nedogmatiškai interpretuojama marksistinė teorija, civilizacionistų Oswaldo Spenglerio, Arnoldo J. Toynbee’io, Maxo Weberio idėjos ir Analų mokyklos atstovų išsakyti teiginiai tiek apie istorijos mokslo atnaujinimo poreikį, tiek apie feodalizmo formaciją ir viduramžių civilizaciją. [Iš teksto, p. 8]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė; Kultūros istorija; Europinis identitetas; Kultūrų tipologija; Civilizacinė tipologija; Europos regionai; Vakarų civilizacija; Socialinių-ekonominių santykių modelis; Lietuvių tautinė savimonė; Lietuvos valstybingumas. Keywords: Grand Duchy of Lithuania; Cultural history; European identity; Typology of cultures; Civilizational typology; Regions of Europe; Western civilization; Model of socio-economic relations; Lithuanian national self-consciousness; Statehood of Lithuania.