Sunkios parodos: Antrojo pasaulinio karo traumos ir trūkiai

LTVaršuvos geto sukilimo metu, per 1943-iųjų Velykas greitosiomis parašytas Czesławo Miłoszo eilėraštis fiksavo groteskišką vaizdą: vienoje geto sienų pusėje aidėjo šūviai ir beviltiška nužemintų geto žydų kova už išlikimą, kitoje – bandyta užmerkti akis prieš karo realybę ir imituoti kasdienį „normalų“ gyvenimą, linksminantis besisukančioje karuselėje. Tačiau karuselės ir geto pasaulį žyminti siena nebuvo be skylių. Varšuvos geto žydus žeidė pro langus matomos karuselės ir besilinksminančių varšuviečių vaizdas. Jis, vieno iš sukilimo vadų Mareko Edelmano teigimu, buvo jų „prakeikimas“. Tuo tarpu karuselės lankytojai negalėjo negirdėti sukilimo garsų, neužuosti degančio geto kvapo. Abi grupės dalijosi, buvo paženklintos Antrojo pasaulinio karo traumine patirtimi. Nežinia kokio gudruolio geto šešėlyje, ul. Bonifraterska pastatyta karuselė tapo vienu iš Antrojo pasaulinio karo Lenkijoje simboliu, radusiu atgarsį ne vieno lenkų menininko darbuose, pavyzdžiui, žymiojo režisieriaus Andrzejaus Wajdos filmuose. Tuo įsitikinti Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai šiandien gali užsukę į MO muziejų, kuriame eksponuojamos dvi Antrojo pasaulinio karo ir pokario problematikai skirtos parodos. Viena – lietuvių, kita – lenkų kuratorių, abi besiglaudžiančios po bendru pavadinimu – Sunkus amžius. [Iš teksto, p. 60]