Italė Aukštadvaryje: pamiršta XVI a. meilės ir sielvarto istorija? : recenzija

LTSenoji Lietuvos istorija vis dar slepia daug nepapasakotų ar pamirštų istorijų. Ypač apie moteris. Apie vyrus byloja jų kariniai žygdarbiai ar žygiai, politinės karjeros peripetijos, turtai, domėjimasis mokslais ar menais. O moterys? Ne didvyrės, ne mecenatės, ne vienuolynų vyresniosios ar šiaip maištautojos dažnai taip ir lieka istorijos statistėmis. Nenuostabu, nes dokumentų ir patikimų istorinių šaltinių iš XVI–XVII a. apie moteris (jei jos ne karalienės ar magnatų žmonos bei dukterys) negausu, o kartais ir visai nelikę. Retai, bet pasitaiko, kad istorinių šaltinių spragas bent iš dalies užpildo ir naujų netikėtų žinių suteikia grožiniai kūriniai. Vieną tokį pristatysime ir aptarsime plačiau. Tai 1603 m. Vilniuje Jono Karcano spaustuvėje pasirodęs Jono Kimbaro kūrinys Funebria, skirtas prieš metus mirusios LDK lauko raštininko Teodoro Lackio žmonos Izabelės Bonarelli metinėms2. Kadangi kūrinio atsiradimo istorija verta ne mažesnio dėmesio nei jis pats, pradėkime nuo jo užsakovo – LDK rotmistro Teodoro Lackio. [Iš teksto, p. 31]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių literatūra, XVII a.; Neolotyniškoji poezija; Jonas Kimbaras; Izabelė Bonarelli; Teodoras Lackis; „Funebria in exequias illustris matronae dominae Isabellae Bonarellae de Rovere“ („Geduliniai kūriniai, sukurti šviesiosios ponios Izabelės Bonarelli de Rovere laidotuvėms“). Keywords: Lithuanian literature, 17th century; Neolatin poetry; Jonas Kimbaras; Isabella Bonarelli; Teodor Lacki; „Funebria in exequias illustris matronae dominae Isabellae Bonarellae de Rovere“.